Vyriausybės kancleris: turime amžinai budėti Tėvynės sargyboje

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis dalyvavo pirmosios sovietų okupacijos aukos – Ūtos pasienio baro viršininko Aleksandro Barausko 80-ųjų žūties metinių minėjime.

„Šiandien susirinkome į Ūtos kaimą paminėti ir pagerbti sovietų okupacijos aukos – pasieniečio Aleksandro Barausko. Šis pareigūnas žuvo 1940 metų birželio 15-osios naktį garbingai tarnaudamas Nepriklausomai Lietuvai. Būtent čia prieš 80 metų buvo įvykdytas teroro aktas, kuris akivaizdžiai liudijo okupantų žiaurumą ir tolesnius kėslus. Aleksandras Barauskas, jaunas, drąsus, patriotiškai nusiteikęs pareigūnas, buvo brutaliai nužudytas vien todėl, kad sąžiningai vykdė savo pareigą – saugojo ir gynė Tėvynę. Nelygioje kovoje atidavęs savo gyvybę, jis amžiams pasėjo galingą drąsos bei tikėjimo laisvės idealais sėklą“,– sakė Vyriausybės kancleris.  

Pasak A. Stončaičio, nuo Perlojos iki Platelių, nuo Virbalio iki Zarasų – visoje Lietuvoje skambėjo priesaikų žodžiai, pažadai visomis išgalėmis kautis su atėjūnais, nesitaikyti su vergove, siekti laisvės ir išsivadavimo. Partizaninis karas, ryškiai suliepsnojęs narsiojoje Dzūkijoje, buvo tarsi kerštas ir atpildas už Lietuvos pasieniečių žūtį.

Pažymėta, kad Lietuva ypač skaudžiai pajuto okupacijos pradžią, išgyveno pasaulinio karo padarinius, iškentėjo pokario klaikumus. Daug ašarų ir aukų pareikalavo raudonasis teroras. Nesuskaičiuojama daugybė Lietuvos šviesuolių: karininkų, politikų, gydytojų,  mokytojų, ūkininkų, buvo suimti, mirė ištremti į amžinojo įšalo žemę, žuvo pasipriešinimo kovose Lietuvos miškuose, emigravo į Vakarus.

Anot A. Stončaičio, šios aukos niekada nebuvo pamirštos mūsų sielos gelmėse. Mūsų didvyrių priesakų vedami ėjome į Sąjūdžio mitingus, susivienijome dėl laisvos Lietuvos ir pasiekėme išskirtinę visame XX amžiuje pergalę. Šiandien gyvename demokratinėje, laisvoje ir gerovę kuriančiose valstybėje. Esame galingų sąjungų ir aljansų nariai, kartu einame modernios ir stiprios Lietuvos keliu.

„Tai visos mūsų tautos pasirinkimas. Nėra abejonės, kad lygiai tokį patį kelią būtų pasirinkęs Aleksandras Barauskas ir jo kartos žmonės. Todėl lenkiame galvas prieš savo tautos didžiavyrius. Iškilmingai tariame jiems padėkos žodžius ir įsipareigojame amžinai budėti Lietuvos valstybės sargyboje“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.