BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybės kancleris apie „Rail Baltica“ – esminiai projekto sunkumai jau praeityje

Data

2016 02 23

Įvertinimas
0
Rail Baltica.jpg

Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis šiandien dalyvavo Seimo Ekonomikos ir Europos reikalų komitetų organizuojamoje diskusijoje apie geležinkelio transporto projekto ,,Rail Baltica“ eigą ir ateities planus. Kanclerio teigimu, toks projektą vykdančių šalių aukšto lygio atstovų susitikimas dalyvaujant Europos Komisijos pareigūnams – puiki proga įvardinti artimiausius darbus ir nubrėžti ateities gaires.

Kreipdamasis į renginio dalyvius, Vyriausybės kancleris teigė esąs įsitikinęs, jog esminiai projekto sunkumai jau praeityje. A. Mačiulis priminė, jog praėjusių metų rugpjūtį, pirmą kartą po 76 metų pertraukos tiesioginiu reisu europine vėže nekeičiant riedmenų, iš Lenkijos miesto Baltstogės į Kauną atriedėjo traukinys. „Tai buvo simbolinis maršrutas, projekto vykdymo eigos patikrinimas, tačiau akivaizdžiai rodantis, jog esame visai arti finišo“, – sakė Vyriausybės kancleris.

Vyriausybės kanceliarijos vadovas pabrėžė, jog Lietuva, Latvija, Estija ir visa Europos Sąjunga suinteresuotos, kad visi darbai vyktų sparčiai ir projektas būtų baigtas laiku – į Europą atsiversiančio naujo ir patogaus kelio nekantriai laukia mūsų valstybių piliečiai. „Nėra abejonių, kad šis geležinkelis turės įtakos turizmui, padaugės žmonių, norinčių pažinti nuostabias Baltijos šalis“, – pažymėjo A. Mačiulis.

Seime vykstančioje diskusijoje taip pat dalyvauja už projekto koordinavimą atsakingi Europos Komisijos atstovai, projekto partneriai iš Latvijos ir Estijos.

2016 m. vasario 16 d. Lietuva kartu su Latvija ir Estija per bendrai sukurtą įmonę „RB RAIL AS“ Europos Komisijai pateikė paraišką dėl projekto „Rail Baltica“ finansavimo iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo. Šio projekto darbams Lietuvos teritorijoje prašoma beveik 197 mln. Eur fondo lėšų, t. y. apie 85 proc. bendros projekto vertės, siekiančios 231 mln. Eur.

Europos Komisijos sprendimas dėl EITP fondo finansavimo skyrimo turėtų paaiškėti šių metų vasarą, kai jį patvirtins EITP komitetas.