Vyriausybės kanceliarijoje aptarta paveldosaugos institucijų reorganizavimo eiga

Vyriausybės kanceliarijoje vykusiame  pasitarime aptarta Kultūros paveldo centro reorganizavimo eiga, jo teises ir pareigas perduodant Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros infrastruktūros centrui.

Įgyvendinant Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimą, numatyta optimizuoti biudžetinių įstaigų skaičių, racionaliai ir efektyviai panaudoti materialinius ir finansinius išteklius įgyvendinant valstybės politiką kultūros paveldo srityje,  atsisakyti dubliuojamų biudžetinių įstaigų funkcijų.

Reorganizavus Kultūros paveldo centrą, Kultūros paveldo departamentas rinks, kaups, tikslins ir sistemins materialią kultūros paveldo išraišką apibūdinančią fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją. Šis departamentas taip pat atliks istorinius tyrimus (išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus), susijusius su kultūros paveldu, bei tvarkys ir rengs su tuo susijusius dokumentus ir informaciją. Jis taip pat vykdys specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą, o Kultūros infrastruktūros centras atliks fizinius (cheminius ir biologinius) tyrimus, susijusius su kultūros paveldu ir kaups ir tvarkys su tuo susijusią informaciją.
 
Pasitarime išklausyta informacija apie tolesnius teisinio reglamentavimo veiksmus, susijusius su perskirstomomis  funkcijomis, aptarti prioritetiniai tęstiniai  kultūros paveldo apskaitos projektai (pvz. Lietuvos laisvės gynėjų (1918 – 1940) skaitmeninis žinynas), diskutuota apie kultūros paveldo apskaitos procedūras , kurios turėtų užtikrinti  efektyvią valstybės kultūros paveldo apsaugą.

Ministro Pirmininko patarėja dr. Gabrielė Žaidytė pažymėjo, kad kultūros vertybių tyrimai, inventorizavimas, apskaita yra kertiniai paveldosaugos dalykai, todėl labai svarbu užtikrinti sklandų kultūros paveldo apskaitos procesų tobulinimą, panaudojant sukauptą patirtį, optimizuojant procesus, diegiant naujoves ir kuriant tvarų paveldosaugos modelį. G. Žaidytė atkreipė dėmesį, kad vykstant kultūros paveldo apskaitos politikos pokyčiams, Kultūros ministerija, Kultūros paveldo departamentas dar šiais metais turėtų inicijuoti reikšmingiausių Lietuvos 19 – 20 a. istorijai objektų paskelbimą kultūros paminklais, taip pat kartu su Aplinkos ministerija bei savivaldybėmis rūpintis reikšmingiausių piliakalnių žemės sklypų suformavimu ir įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Pasitarime dalyvavo  Kultūros ministerijos, Kultūros paveldo departamento, Kultūros infrastruktūros centro, Kultūros paveldo centro ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai.