BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybės akiratyje – į Lietuvą grįžusių vaikų integracija ir švietimas

Data

2020 02 26

Įvertinimas
0
shutterstock_213333985.jpg

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pirmininkavo pasitarimui, kuriame aptarti į Lietuvą grįžusių ar grįžtančių emigrantų vaikų integracijos švietimo sistemoje ypatumai ir įvardinti atlikti darbai, kurie ją palengvina. Išklausyta Švietimo, mokslo ir sporto, Užsienio reikalų, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos ministerijų ir savivaldybių asociacijos atstovų informacija apie gerąsias patirtis bei dažniausiai pasitaikančias problemas.

Susitikimo metu pasidžiaugta, kad pozityviai vertinamas pernai sukurtas 33 mokyklų, pasirengusių priimti grįžtančius vaikus, tinklas. Šios mokyklos gali konsultuoti kitas šalies mokyklas. Visos institucijos pabrėžė, kad ši priemonė padės pasiekti pagrindinį tikslą – kad kiekviena Lietuvos bendrojo ugdymo mokykla bei ikimokyklinio ugdymo įstaiga būtų pasirengusi priimti grįžtančius ar atvykstančius vaikus.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pristatė parengtas rekomendacijas mokykloms dėl sugrįžtančių asmenų priėmimo ir integracijos. Priimant grįžusį vaiką į mokyklą, nustatomi jo mokymosi poreikiai, parengiamas individualus mokymo(si) planas. Vaikams, kurie turi mažiau įgūdžių kalbėti ir mokytis lietuvių kalba, skiriamas papildomas lietuvių kalbos mokymas, mažinant užsienio kalbos pamokų skaičių. Remiantis rekomendacijomis, vaiko pasiekimai neturi būti vertinami.

Taip pat didžiuosiuose šalies miestuose organizuoti  seminarai dirbantiems su grįžtančiais vaikais, kuriuose dalyvavo per 400 pedagogų. Be to, švietimo valdymo informacinė sistema jau pritaikyta sugrįžusių į Lietuvą ir išvykstančių į užsienį asmenų stebėsenai. Skirta lėšų Mokinių registro pakeitimams – sukurtos galimybės vertinti sugrįžusiems asmenims teikiamą pagalbą ir užtikrinti 30 proc. didesnį finansavimą.

Pasitarimo dalyviai akcentavo, kad nuotolinio mokymo paslaugos turėtų būti tobulinamos ir dar labiau pritaikytos planuojantiems grįžti asmenims, o ne atkartojančios Lietuvos mokyklų ugdymo programų turinį. Šių programų pagalba galėtų būti palengvintas grįžtančių vaikų adaptacijos procesas, nes jie atvyktų geriau pasirengę kalbėti ir mokytis lietuviškai.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai įvardino klausimus, kurie dažniausiai rūpi grįžtantiems į Lietuvą piliečiams. Švietimo kokybė ir atmosfera mokykloje visada įvardinama kaip vienas iš aktualiausių prioritetų tėvams, ypač didelis dėmesys skiriamas vaikų psichologinės adaptacijos ypatumams. Mokyklose vaikai gali gauti mokymosi ir kitokią pagalbą, kad lengviau adaptuotųsi, tačiau tikėtina, kad su sunkumais gali susidurti ir jų šeimų nariai. Sutarta, kad ŠMSM, SADM ir SAM stiprins bendradarbiavimą šioje srityje.

Pasitarimo metu pabrėžta, jog labai svarbu teikti informaciją besidomintiems sugrįžimo į Lietuvą  klausimais. Ši informacija teikiama nuolat „Vieno langelio“ principu (telefonu, el. paštu). ŠMSM internetiniame puslapyje sukurtas polapis https://www.smm.lt/web/lt/griztantiesiems-i-Lietuva, kuriame pateikiama informacija skirtingų grupių asmenims. Platesnė informacija grįžtantiems ar planuojantiems grįžti pateikiama ir Renkuosi Lietuvą internetiniame puslapyje https://www.renkuosilietuva.lt/lt/

Iki 2019 m. spalio mėn. į Lietuva grįžo apie 1400 vaikų, kurie mokosi 230 mokyklų. Visos atsakingos institucijos ir ateityje sieks sudaryti visas sąlygas vaikams sklandžiai integruotis į mokyklos bendruomenę.