BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vyriausybėje aptarti reikšmingiausių šalies piliakalnių valdymo klausimai

Data

2022 11 08

Įvertinimas
0
LRVK20221107-1.jpg

Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėjos kultūros klausimams dr. Gabrielės Žaidytės iniciatyva lapkričio 7 d. Vyriausybės kanceliarijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame dalyvavo kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, aplinkos viceministrė Daiva Veličkaitė – Matusevičė ir žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Aptarti Kultūros ministro įsakymu sudarytos darbo grupės, kuri sprendė reikšmingiausių piliakalnių sklypų valdymo perdavimo  savivaldybėms klausimus, rezultatai ir tolesnių veiksmų planavimas.   

„Šios Vyriausybės programoje numatyta sukurti efektyvesnę materialaus kultūros paveldo apsaugos valdyseną. Tam reikia suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti reikšmingiausių piliakalnių, esančių laisvoje valstybinėje žemėje, sklypus. Kad visi darbai būtų atlikti laiku, būtini darnūs visų atsakingų institucijų veiksmai“, – pabrėžė G.Žaidytė.               

Lietuvos savivaldybių asociacijos surengta apklausa parodė, kad 21 savivaldybė perimtų 166 piliakalnių žemės sklypus.

Atsižvelgiant į šios apklausos rezultatus buvo sudarytas Reikšmingiausių piliakalnių, esančių laisvoje, nesuformuotoje valstybinėje žemėje piliakalnių sąrašas. Kultūros paveldo departamentas jį sudarė atsižvelgęs į darbo grupės nustatytus prioritetus. Visų pirma, piliakalnis neturėtų būti saugomoje teritorijoje (parke, draustinyje, rezervate), jį turi perimti  ir  valdyti savivaldybė. Numatyta, kad kultūros paveldo objektui turi būti parengta apskaitos dokumentacija,  visa piliakalnio (ar komplekso) teritorija yra laisvoje valstybinėje žemėje arba tik nedideli teritorijų pakraščiai patenka į gretimus suformuotus žemės sklypus. Kita sąlyga – piliakalnį kaip reikšmingą išskyrė Lietuvos archeologijos draugija ir  kultūros paveldo objektas yra paskelbtas kultūros paminklu.

Konstatuota, kad ateityje veiksmus dėl piliakalnių žemės sklypų formavimo procedūros pradžios turėtų glaudžiai derinti Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos, o pagrindine koordinatore toliau išlieka Kultūros ministerija.

Jau nuo kitų metų pradžios savivaldybės galėtų teikti Nacionalinei žemės tarnybai prašymus dėl piliakalnių sklypų suprojektavimo ir perdavimo joms valdyti panaudos teise.

Pasak G.Žaidytės, piliakalniai itin reikšminga ir neatsiejama Lietuvos kultūros bei  istorijos dalis, tad jų  išsaugojimui, tvarkymui ir įprasminimui visi turime skirti ypatingą dėmesį – tiek atsakingos valstybės institucijos, tiek savivaldybės.