BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Vilniuje diskutuota apie socialiai atsakingo verslo plėtrą

Data

2015 10 14

Įvertinimas
0
Darbas.jpg

Vyriausybės kanceliarija kartu su Lietuvos atsakingo verslo asociacija (LAVA) šiandien Vilniuje surengė atvirojo pažangos forumo konferenciją, skirtą socialiai atsakingo verslo temai. Renginio metu Vyriausybės, Lietuvos verslo, nevyriausybinio ir viešojo sektoriaus atstovai diskutavo apie socialinės atsakomybės plėtros įtaką ateities verslui ir darbo rinkai, nagrinėjo viešojo sektoriaus vaidmenį plėtojant socialiai atsakingą verslą ir stengėsi atsakyti į klausimą, ko Lietuvoje trūksta sėkmingai socialiai atsakingo verslo plėtrai.

„Turbūt nesuklysiu sakydamas, kad vadovaujantis atsakomybės principu efektyviau sprendžiamos socialinės problemos, auga pasitikėjimas valstybe ir jos vykdoma politika, didėja šalies gerovė. Apie tai turime kalbėti garsiau, nes šalies ekonomika be socialinės atsakomybės principo yra kaip kėdė ant trijų kojų – nestabili ir neišbaigta“, – renginyje sakė Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis.

Vyriausybės kanclerio teigimu, socialinės atsakomybės svarba pasaulyje kasmet auga. „Klimato kaitos keliami iššūkiai, demografiniai pokyčiai, ekonominė nelygybė, globalizacijos padariniai – tai kasdienis valstybės kovos laukas, kuriame socialinė atsakomybė tampa svarbiu sprendimų įrankiu, – teigė A. Mačiulis. – Norėdama paskatinti Lietuvos verslą aktyviai plėtoti socialinę atsakomybę, valstybė privalo ne tik įpareigoti, palengvinti ir pritarti šio tikslo siekimui – taip pat būtina skatinti partnerystės projektus ir stengtis savo pavyzdžiu motyvuoti veikti kitus. Pirmuosius žingsnius jau žengiame, tačiau dar tikrai turime erdvės tobulėti“. 

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministro Gintaro Klimavičiaus, verslo socialinė atsakomybė prisideda prie veiklios, solidarios visuomenės formavimo ir stiprinimo. „Siekiame, kad socialinė atsakomybė taptų kiekvienos įmonės kasdienybe, kuriančia pridėtinę vertę ir gerovę kiekvienam įmonės darbuotojui ir visai visuomenei“, – konferencijoje sakė viceministras. 

Jo teigimu, įmonės, savo veikloje taikydamos socialinės atsakomybės principus, gali stipriai prisidėti tiek prie bendro teigiamo verslo klimato savo šalyje kūrimo, tiek ir prie teigiamo visuomenės požiūrio į verslą stiprinimo, prie Europos Sąjungos (ES) tikslų, susijusių su darniu vystymusi ir labai konkurencinga socialinės rinkos ekonomika.

Lietuvos atsakingo verslo asociacijos tarybos pirmininkė Audronė Alijošiutė pabrėžė, jog didesnių pokyčių galime tikėtis ateityje. „Kol kas socialiai atsakingas verslas nėra suvokiamas kaip verslo atspirties taškas, dauguma įmonių teigia, kad tai – įrankis įvaizdžio kūrimui“, – teigė A. Alijošiutė, remdamasi šiais metais atlikta verslo įmonių apklausa Baltijos šalyse.

Ekspertės teigimu, siekis plėtoti tokį verslo modelį, kuris yra naudingas ne tik sau, bet ir visuomenei bei aplinkai, yra ilgas procesas. „Tai ne pavieniai veiksmai, tai verslo transformacija, kuri apima visas sritis įmonėje ar organizacijoje bei jos aplinkoje. Tai procesas, kuriame svarbus visų interesų grupių bendradarbiavimas“, – sakė A. Alijošiutė. 

Tarptautinės korporacijos AECOM vadovo Lietuvoje Almanto Stankūno teigimu, tik socialiai atsakingas verslas gali būti tvarus, ilgalaikis, inovatyvus ir efektyvus. „Tik toks verslas suteikia didžiausią džiugesį ir skatina augti darbuotojus kaip asmenybes. Tačiau yra svarbu, kad gražiai atrodančios verslo ataskaitos apie aplinkos tausojimo ir socialinės pagalbos iniciatyvas nebūtų tik formali išorinė iškaba, pridengianti verslo etikos pažeidimus tiek verslo viduje, tiek išorėje. Kertinis socialiai atsakingo verslo pamato akmuo yra tarpusavio pagarbos vertybė, kai yra siekiama kitam žmogui gero, nesiejant to su nauda sau“, – aiškino A. Stankūnas. 

Pagal nacionalinį socialinės atsakomybės indeksą Lietuva yra 43-ioje vietoje pasaulyje, aplenkdama kaimynus latvius, tačiau atsilikdama nuo estų. Nepaisant to, tyrimai rodo, jog Lietuvos visuomenė gerokai pozityviau nei Europos Sąjungos vidurkis vertina socialinės atsakomybės versle pažangą per pastaruosius 10 metų, o net 70 procentų Lietuvos visuomenės yra susipažinę ir domisi socialinėmis verslo iniciatyvomis.