BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Užsienio žiniasklaidos apžvalga: JAV susidomėjimas lietuvių kuriamais inovatyviais sprendimais ir parama žmogaus teisėms

Data

2021 05 06

Įvertinimas
0
9 Baltijos kelio 30-metis. autorius Tautvydas Stukas.2019-08-23.jpg

2021 m. I ketvirtį Lietuvos vardas užsienio žiniasklaidoje paminėtas daugiau nei 19 tūkst. kartų. Paminėjimų socialiniuose tinkluose skaičius net 2,3 karto didesnis – Lietuvos vardas „Instagram“, „Twitter“, „Facebook“ ir tinklaraščių platformose paminėtas daugiau nei 45 tūkst. kartų. Reikšminguose pranešimuose, kuriuose pagrindinis akcentas – Lietuva, vyravo teigiamo tono žinutės ir jos sudarė 55,48 proc. visų pranešimų.

Pirmą kartą į stebėjimo sistemą buvo įtraukta JAV – čia užfiksuota daugiausiai (11 039) pranešimų apie mūsų šalį. JAV žiniasklaida aktyviai rašė apie Lietuvos įmonių ir startuolių kuriamus inovatyvius sprendimus (matomiausi buvo „Vinted“, „Neurotechnology“, „Genus AI“ vardai), taip pat apie šalies FinTech ekosistemos plėtrą. Pranešimuose atsispindėjo ir Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo vaidmuo (didžiausio dėmesio sulaukė Lietuvos parama demokratijos siekiui Baltarusijoje ir A. Navalno palaikymas). Šios temos sugeneravo JAV žiniasklaidos pranešimų apie Lietuvą srauto didžiausią dalį ir buvo skirtos didžiausioms skaitytojų auditorijoms. Tokius duomenis rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta užsienio žiniasklaidos pranešimų analizė.

„Planuojant bei įgyvendinant šalies rinkodaros kampanijas būtina žinoti realią situaciją, kaip tave mato tikslinės auditorijos. Bendra naujienų stebėjimo sistema nuo šiol apima 13 tikslinių užsienio valstybių bei 7 šalies įvaizdžio sritis, išgrynintas vadovaujantis Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija. Daugiausiai pranešimų užfiksuota pirmą kartą į stebėjimus įtrauktoje JAV, o atlikta analizė parodė, kad prie šio pasiekimo daugiausiai prisidėjo aktyvūs „Investuok Lietuvoje“ komunikacijos žingsniai“, – sakė Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Šį ketvirtį daugiausiai Lietuvos paminėjimų po JAV buvo užfiksuota Vokietijos (2 181 pranešimas) ir Jungtinės Karalystės (1 979) žiniasklaidos portaluose. Mažiausiai Lietuvos aktualijomis domėjosi Šiaurės šalys – Danija (145), Suomija (68), Norvegija (49).

Atsižvelgiant į reikšmingų Lietuvos paminėjimų tono vidurkį bei palankumo indeksą, 2021 m. I ketvirtį bendras Lietuvos matomumas buvo teigiamas. Teigiamo tono reikšmingų pranešimų paskelbta net 9 kartus daugiau nei neigiamo tono ir 1,5 karto daugiau nei neutralaus tono reikšmingų pranešimų. Teigiamais reikšmingais pranešimais potencialiai pasiekta auditorija buvo 9,8 karto didesnė nei pasiekta neigiamais pranešimais ir 1,5 karto didesnė nei pasiekta neutraliais pranešimais.

Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos – šį ketvirtį matomiausios

Šį ketvirtį valdymo (Co-create Governance) sritis buvo antroji pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (32,28 proc. visų pranešimų) ir pirmoji pagal pranešimų skaičių socialiniuose tinkluose (33,46 proc.). Valdymo srities naujienų sraute fiksuotas ir didžiausias skaičius reikšmingų pranešimų, kuriuose buvo skiriamas išskirtinis dėmesys Lietuvai. Daugiausiai reikšmingų pranešimų buvo susiję su tarptautiniu bendradarbiavimu, jie sudarė 75,48 proc. visų šios srities reikšmingų pranešimų. Naujienos apie Lietuvos paramą demokratijos siekiui Baltarusijoje, Ukrainos suvereniteto ir eurointegracijos siekio palaikymą, paramą A. Navalnui ir demokratinėms jėgoms Rusijoje sulaukė dėmesio ne tik JAV, bet ir kitų valstybių portaluose. Užsienio žiniasklaidos dėmesį patraukė ir kitos valdymo srities aktualijos: Vilnius – greičiausiai pasaulyje besivystančių miestų dvidešimtuke, GovTech Lab iniciatyvos indėlis į Lietuvos viešojo sektoriaus transformaciją, Lietuvos noras prisidėti prie pasaulio ledo ritulio čempionato rengimo.

Naujienos apie investicijas ir inovacijas pirmavo pagal teigiamais pranešimais pasiektą skaitytojų auditoriją

Ekonomikos (Co-create Solutions) sritis buvo trečioji pagal bendrą pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (13,02 proc. visų pranešimų), socialiniuose tinkluose – ketvirtoji pagal populiarumą (13,38 proc.). Tačiau ši sritis pirmavo lyginant 7 analizuojamas sritis pagal vien teigiamais pranešimais potencialiai pasiektos auditorijos dydį. Ekonomikos srities aktualijos teigiamais pranešimais potencialiai pasiekė 1,2 karto didesnę auditoriją nei valdymo (Co-create Governance) srities aktualijos ir 3,5 karto didesnę auditoriją nei kultūros (Co-create Culture) srities. Ekonomikos srities naujienų sraute didžiausią auditoriją pasiekusi žinia – Lietuvos FinTech ekosistemos plėtra Breksito kontekste (prie šios sklaidos aktyviai prisidėjo „Investuok Lietuvoje“ komunikacija).

Ekonomikos srities aktualijų sraute fiksuotas ir platesnis teigiamų temų spektras, kuris lėmė Lietuvos matomumą (pranešimai apie palankią investicinę aplinką Lietuvoje, šalies įmonių gaminamus inovatyvius produktus, Lietuvos startuolių ekosistemą ir pasiekimus, Baltarusijos IT įmonių persikėlimą į Lietuvą, Lietuvos mokslininkų veiklą, Lietuvos pakilimą „Moody's“ reitinge, kuriame teigiamai įvertintas šalies ekonomikos stabilumas COVID-19 pandemijos laikotarpiu).

Kultūros sritis išsiskyrė teigiamų naujienų gausa

Kultūros (Co-create Culture) sritis pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje buvo ketvirtoji (7,66 proc. visų pranešimų), socialiniuose tinkluose – trečioji (20,02 proc.). Tačiau pagal palankumo indeksą kultūros sritis pirmavo, pasiekdama aukščiausią (0,96) įvertį. Šis įvertis reiškia, kad kultūros sritis kitų temų kontekste išsiskyrė teigiamų pranešimų gausa – neigiamų reikšmingų pranešimų šios srities naujienų sraute nerasta.

Užsienio žiniasklaida aktyviai domėjosi J. Meko kūrybiniu palikimu, šalies muzikų veikla (dažniausiai minėti A. Grigorian. M. Gražinytės-Tylos, V. Sondeckio, Ž. Martinaitytės vardai), architekto G. Balčyčio, rašytojos K. Sabaliauskaitės, šiuolaikinio meno kūrėjų Pakui Hardware ir L. Lapelytės darbais. Dėmesio taip pat sulaukė kūrybiškos iniciatyvos Lietuvoje pandemijos metu (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro iniciatyvos socialiniuose tinkluose, kino teatras Vilniaus oro uoste), Lietuvos atvirumas kino kūrėjams, MO muziejaus veikla, „The Roop“ pergalė „Eurovizijos“ atrankose. Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Vokietijos žiniasklaida, skleidė žinią apie M. Gražinytės-Tylos diriguojamo Bavarijos radijo simfoninio orkestro koncertą, kuriuo pradėtas kultūros sezonas Bavarijoje.

Vadovaujantis Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija, Lietuvos paminėjimų užsienio žiniasklaidoje vertinimas apėmė iš viso 13 tikslinių užsienio valstybių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija), ir 7 šalies įvaizdžio sritis (ekonomikos sričiai parinktas pozicionavimas Co-create Solutions, kultūros – Co-create Culture, valdymo – Co-create Governance, talentų pritraukimo – Co-create Life). Analizuojant visų šalies įvaizdžio sričių matomumą, papildomai stebima turizmo sritis ir stereotipinį šalies įvaizdį atspindintys raktiniai žodžiai. Norint įvertinti šalies pozicionavimo Lithuania Co-create specifinių raktinių žodžių vyravimą, papildomai įtraukta ir šalies pozicionavimo raktinių žodžių sritis.

Su detalia I ketvirčio analize galite susipažinti www.lietuva.lt

Nuotr. © T.Stukas