BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Socialinė lygybė ir sąmoningai mąstantis žmogus 2050-ųjų Lietuvoje – misija (ne)įmanoma?

Data

2022 09 29

Įvertinimas
0
1_„Lietuva 2050“ strateginių ambicijų kūrimo dirbtuvės (nuotr. Laima Penek).jpg

Integruotas kultūrinis ugdymas, lygias teises užtvirtinanti teisinė bazė, regionų atskirties mažinimas – tokios strateginės ambicijos ateities Lietuvai skambėjo iš kultūros ir žmogaus teisių organizacijų atstovų Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ ambicijų kūrimo dirbtuvių metu. Dalyviai sutarė, kad valstybės pažangos pagrindu turėtų tapti per visas sritis užtikrinama socialinė lygybė bei sąmoningo, kritiško ir kūrybiškai mąstančio žmogus ugdymas per nuolat tobulinamą švietimo sistemą.

Pasak organizacijų atstovų, kritiškai ir kūrybiškai mąstantis žmogus yra pagrindas kurtis progresyviai valstybei, o tokiam asmeniui parengti būtinas integruotas kultūrinis ugdymas ir mokymasis visą gyvenimą: tai turėtų prasidėti dar šeimoje ir būti plėtojama nuo darželio iki aukštųjų mokyklų pasitelkus visų menų pamokas. Taip rengiamas žmogus vėliau gebėtų kurti įtraukią ir socialiai lygią Lietuvą, kurioje kiekvienas galėtų save realizuoti.

„Atskirtis tarp miestų ir regionų, privataus ir valstybinio švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros vis dar yra didelė problema. Raktiniai žodžiai turėtų būti empatija, bendradarbiavimas ir pasitikėjimas vienas kitu, kad ir pats kukliausias lietuvis jaustųsi gerai“, – susitikimo metu kalbėjo Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius, Valstybės pažangos tarybos narys Arūnas Gelūnas. 

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos direktorė Gaja Šavelė pabrėžė pilietiškumo svarbą ir sutiko, kad pradėti reikėtų nuo kultūros ir švietimo prieinamumo didinimo ir vienodos kokybės užtikrinimo visuose miestuose: „Turime auginti laisvus, mąstančius, laimingus žmones. Kartu švietimas ir kultūra nėra vieninteliai laukai – labai svarbu sveikata, klimatas, technologijos. Į savo sritį turime žvelgti kompleksiškai ir kartu sutarti dėl bendrų prioritetų“.

Renginio dalyvių nuomone, socialiai lygioje visuomenėje visi žmonės, nepaisant jų gebėjimų ir konteksto, turi vienodas galimybes veikti, įsiprasminti ir jaustis oriai. Tai užtikrinti Lietuvoje padėtų nauja, veikianti ir praktiškai pritaikoma teisinė bazė – visi žmogaus teisės principai galėtų būti įtraukiami į kiekvieno lygmens sprendimų priėmimą.

Seimo narė, Laisvės frakcijos atstovė Monika Ošmianskienė teigė, kad lygių galimybių padėtis Lietuvoje po truputį gerėja. Jos nuomone, mūsų tikslas dabar turėtų būti kurti stiprias bendruomenes, kurios burtųsi aplink vaiką ir žmogų: „Anksčiau šį vaidmenį atlikdavo Bažnyčia, o kas ją papildyti galėtų šiandien – bibliotekos, kultūros centrai, bendruomenių namai? Yra daug vienišų žmonių, kuriems trūksta bendravimo. Svarbu netapti nelaimingų žmonių visuomene“.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.