BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


R. Kuodis: „Mūsų realybė šiandien yra geresnė nei prieš 30 metų, bet kartu mūsų lūkesčiai taip pat yra išaugę“

Data

2022 11 11

Įvertinimas
0
DSC_0026.JPG

Trečiadienį Šiaulių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje Valstybės pažangos tarybos narys ekonomistas, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis susitiko su Kuršėnų bendruomenės atstovais pasikalbėti apie laimės ekonomiką, robotizaciją ir kuršėniškių puoselėjamas ambicijas 2050 metams. Ši diskusija – šiuo metu rengiamos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ renginių ciklo „Pokalbiai apie ateitį“ dalis.

Valstybės pažangos tarybos narys susitikime pasakojo, kad nors pasaulio ekonomika auga ir žmonės turi vis daugiau pinigų, nuo to nesijaučia laimingesni, o kaip tik patiria vis daugiau streso.

„Laimės ekonomika yra geras būdas pamatuoti sėkmę. Ją būtų galima apibrėžti kaip skirtumą tarp realybės ir lūkesčių. Mums yra du keliai – arba  gerinti realybę, arba mažinti lūkesčius. Mūsų realybė šiandien yra geresnė nei prieš 30 metų, bet kartu mūsų lūkesčiai taip pat yra išaugę“, – sakė R. Kuodis.

Ekonomisto teigimu, šiandien per įvairias medijas kasdien galime sekti, kas vyksta pasaulyje, ir tai kelia mums pagrįstą nerimą, kuris susijęs su ateityje laukiančiu technologiniu nedarbu, robotizacija, dirbtiniu intelektu, kvantine kompiuterija.

„Istorijos vadovėliuose matėme nuotraukas, kaip žmonės daužo stakles, kad išvengtų technologinės bedarbystės. Staklės naikino darbo vietas, bet paties darbo nesunaikino, jos papildė žmones. Dabar einam į kitą režimą, kur mašinos gali išstumti žmones. Gerai, kai mašinos išlaisvina žmogų nuo alinančio, nenorimo darbo, bet šiuo metu jos ruošiasi pakeisti ir įdomius darbus“, – tęsė jis.

R. Kuodis įsitikinęs, kad darbo rinka pradeda pastebėti kraštutinumus: reikalingi arba nekvalifikuoti darbuotojai, kuriuos pakeisti robotais yra per brangu, arba genijai, o visus kitus viduryje, ypač masinio užimtumo sektorius, gali pakeisti mašinos.

„Mes esame mentaliai ruošiami, kad ateityje dirbti nebereikės, yra kalbama apie bazines pajamas. Bet juk darbas yra ne tik nemalonus dalykas, tai gerokai daugiau – gyvenimo disciplina, socializacija, savęs įprasminimas, kūryba. Laimės ekonomika apie tai ir kalba – kaip mes vertinsime mūsų laukiančius pokyčius. Esame XXI a. kryžkelėje: jeigu mes pasiduosime, ar būsime laimingi? Kartu klausimas, ar mes turime pasirinkimą? Vis dar turime.“

Kaip gyvens Kuršėnai po 30-ies metų?

Kuršėnų bendruomenės nariai pasakojo, kad į didžiuosius miestus kasmet nuteka protas ir energija: jaunimas išvažiuoja, negrįžta, visuomenė senėja ir dėl per mažo vaikų skaičiaus uždaromi darželiai ir mokyklos. Planuojamas naujos gamyklos atidarymas čia reikštų naujų darbo vietų atsiradimą, pritrauktų aukštos kvalifikacijos specialistų.

„Ekonominis augimas didele dalimi yra atsitiktinumo klausimas. Viskas prasideda nuo aktyvaus žmogaus, kuris sugalvoja, pavyzdžiui, gaminti šokoladinius saldainius, ir jam pasiseka, aplinkui jį susiformuoja klasteris. O kodėl būtent tame miestelyje tam žmogui kilo mintis pradėti gaminti šokoladą – mes nežinome. Švedijoje yra nedidelė sala, kurioje karta iš kartos yra gaminama neproporcinga pasaulio mastu geriausių pasaulyje laivų dalis. Gal kažkur būtų galima pagaminti pigiau, bet šita vieta turi savo istoriją, savo legendą ir dėl to puikiai gyvena. Gal ir jūs turite kažką, ką galėtumėte pasiūlyti?“ – susirinkusių klausė ekonomistas.

R. Kuodžio nuomone, pasaulio kontekste atrodytume geriau, jei patys vertintume tai, ką turime, – žalia gamta ir nuosaikus klimatas yra labai svarbūs dalykai.

„Aš pats pabėgau iš Vilniaus ir gyvenu kaime, dėl ko esu labai patenkintas. Mieste triukšmas, kamščiai, susidaro karščio salos. O jūs puikioje vietoje gyvenate ir tikrai turite, kuo džiaugtis. Dabar daug paslaugų tampa elektroninės ir galima bandyti dirbti nuotoliu gyvenant regionuose. Atsiranda visai nauja klasė – skaitmeninai keliautojai, kurie dirba ir teikia paslaugas nuotoliniu būdu per kompiuterį. Reikia pagalvoti, gal Kuršėnai turi, ką jiems pasiūlyti? O gal Kuršėnai gali tapti mažuoju Šiaulių kurortu?“ – tęsė R. Kuodis.

Pasak ekonomisto, viskas priklauso nuo mūsų pastangų ir noro pasigerinti gyvenimą: „Aš mėgstu kalbėti apie problemas, bet jas matau kaip optimizmo šaltinius, kad va, jeigu mes dar tą pakeisime – dar pasigerinsime sau gyvenimą. Daugelis galvoja tik apie save, o vienam viskas labai brangiai kainuoja. Aš manau, reikia skatinti bendruomeniškumą. Tada tau nereikia visko vienam daryti – kaimynas tau gali padėti. Savitarpio pagalba, pasitikėjimas vieno kitu ir valdžia tragiškai maži. Kai mes šitai įveiksim, labai sustiprėsim.“

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama naudojant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma 2023 m. pavasarį. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu.