copyright

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Posėdžiavo Vyriausybės komisija tautinių mažumų klausimams

Data

2020 09 04

Įvertinimas
0
Mažumos.JPG

Vyriausybės kanceliarijoje įvyko pirmasis Vyriausybės komisijos tautinių mažumų klausimams posėdis, kuriame aptarti Lietuvoje gyvenančioms etninėms grupėms aktualūs klausimai.

Posėdyje pristatytas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais plano projektas. Seimas 2021 metus yra paskelbęs Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais ir pavedęs Vyriausybei iki 2020 m. spalio 1 d. parengti Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų programą ir ją patvirtinti. Kultūros ministerijos su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, bendradarbiaujant su institucijomis ir organizacijomis, parengtas Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 metais plano projektas artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei tvirtinti. Įgyvendinant šio plano priemones numatoma organizuoti konferencijas, įvairius kultūrinius, leidybos ir viešinimo renginius, vykdyti projektus, kuriais siekiama šalies visuomenei pristatyti Lietuvos totorių istoriją ir kultūrą. Iš viso planą įgyvendins 31 vykdytojas.

Posėdžio dalyviams buvo pateikta išsami informacija apie Tautinių mažumų įstatymo projekto rengimą (senosios redakcijos įstatymas nebegalioja jau 10 metų). Kultūros ministerijos atstovai informavo, kad šiuo metu Tautinių mažumų įstatymo projektas vertinamas Kultūros ministerijoje. Galutinį projekto variantą planuojama teikti derinti visoms suinteresuotoms šalims rugsėjo pabaigoje. Šio įstatymo projekto tikslas – reglamentuoti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir pareigas, taip pat valstybės įsipareigojimus sudaryti sąlygas išlaikyti ir puoselėti tautinių mažumų tradicijas, kultūrinį, kalbinį tapatumą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisę ir tarptautinius įsipareigojimus tautinių mažumų srityje. 

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad tautinėms mažumoms ypač svarbi švietimo sritis, didelį dėmesį posėdyje skyrė jų švietimo klausimams. Šiuo metu 102 tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokyklos veikia 9 savivaldybėse: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Visagino savivaldybėje, Šalčininkų, Švenčionių, Trakų, Vilniaus rajonuose. 2019–2020 m. m. duomenimis, tautinių mažumų bendrojo ugdymo mokyklose priešmokyklinio ugdymo ir 1–12 klasėse iš viso mokėsi 31 306 mokiniai, iš jų: 15 489 mokiniai – rusų mokomąja kalba, 11 870  mokinių – lenkų mokomąja kalba, 225 mokiniai – baltarusių mokomąja kalba. Lietuvoje veikia 39 tautinių bendrijų neformaliojo ugdymo įstaigos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) aktualizuoja šias tautinių mažumų švietimo sritis: mokinių lietuvių kalbos pasiekimų gerinimą, mokinių tautinės tapatybės užtikrinimą ir mokymosi priemonių (vadovėlių) atnaujinimą. Konstatuota, kad didžiausi skirtumai tarp mokinių iš mokyklų tautinių mažumų mokomąja kalba ir mokinių, kurie mokosi mokyklose lietuvių mokomąja kalba, yra kalbos taisyklingumo ir pirmiausia raštingumo srityje. Žinių atotrūkius lemia daugelis veiksnių, todėl ŠMSM pasiūlė parengti tarpinstitucinę programą tautinių mažumų švietimo ir socialiniams atotrūkiams mažinti.

Komisijos posėdyje aptarti ir kiti tautinėms mažumoms reikšmingi klausimai: visų tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų  kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo, tautinių mažumų kultūros ir integracijos centrų problematika.

Posėdžiui pirmininkavęs Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis pažymėjo, jog dėl Lietuvos tautinėms mažumoms aktualių klausimų visos ministerijos turėtų labiau bendradarbiauti ir rūpintis, kad būtų išsaugota įvairių tautinių bendrijų tapatybė ir sudarytos visos sąlygos puoselėti savo kalbą, tradicijas bei kultūrą.