BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pateiktos ekspertinės įžvalgos dėl Europos Sąjungos 2020 m. strategijos įgyvendinimo Lietuvoje

Data

2011 01 03

Įvertinimas
0

Įgyvendinant ES struktūrinės paramos projektą „Lietuvos ES reikalų sistemos efektyvumo didinimas“ (LESSED), prof. habil. dr. Aleksandras Vasiliauskas atliko mažos apimties poveikio vertinimo tyrimą „Europos Sąjungos 2020 strategijos įgyvendinimo nacionalinių rodiklių tarpusavio suderinamumas ir atitikimas nacionaliniams strateginiams tikslams“. Tyrimo poreikį inicijavo ir jo atlikimą vertino Ūkio ministerija, koordinuojanti Nacionalinės reformų programos (NRP) parengimą .

Tyrimo eksperto nuomone, Lietuvos ekonomikos plėtra ir augimas turi vykti modernizuojant ją žinių, inovacijų ir technologinės pažangos augimo veiksnių pagrindu. Taip pat ekonominę politiką būtina orientuoti į eksportą ir tobulinti eksporto struktūrą (didesnė paslaugų, ypač žinioms imlių paslaugų bei aukštųjų technologijų dalis bendrame eksporte) .

Siūloma Lietuvos NRP nustatyti ambicingesnius šiuos nacionalinius rodiklius: 1) nuo 1,9 proc. iki 3 proc. padidinti investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą; 2) nuo 70 proc. iki 75 proc. padidinti užimtumo siekį; 3) nuo 25 proc. iki 35 proc. (nuo 170 tūkst. iki 240 tūkst. asmenų) padidinti socialinę atskirtį mažinantį rodiklį.

EUROSTAT duomenimis, pagal 2009 m. BVP 1 gyventojui rodiklį pagal perkamosios galios standartus (PGS) Lietuva du kartus atsilieka nuo ES vidurkio (24 vieta ES, prieš Latviją, Rumuniją ir Bulgariją). Todėl tyrime siūloma NRP papildyti nauju prioritetu – „Lietuvos atsilikimą mažinantis augimas“. Tyrėjo nuomone, svarbu apsispręsti per kokį laikotarpį Lietuva siekia priartėti prie ES vidutinio gerovės lygio. Jo skaičiavimais, esant 4-5 proc. didesniam Lietuvos augimo tempui nei ES, jos materialinės gerovės lygio suartėjimas su ES pasiekiamas apie 2030 m.