copyright

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pandemijos akivaizdoje norinčiųjų kurti Lietuvai daugėja

Data

2020 09 04

Įvertinimas
0
Savickas.JPG

2020 m. rugsėjo 4 d. Vyriausybės rūmuose jau devintąjį sykį startavo profesionalų programa „Kurk Lietuvai“. Nuo 2012 m. organizuojama programa į Lietuvą sugrąžino jau per 200 profesionalų. Jie vykdė pokyčių projektus ministerijose, joms pavaldžiose įstaigose ar savivaldybėse ir kitose viešojo sektoriaus institucijose. Daugiau nei 80 proc. dalyvių po programos lieka Lietuvoje ir daugiau nei 30 proc. toliau renkasi įgyvendinti pokyčius viešajame sektoriuje.

„Programos veiklą atidžiai stebiu jau kelerius metus. Neabejoju, kad, norėdami pokyčių valstybėje, turime turėti pokyčių ir viešajame valdyme, kur, deja, dar dažnai pritrūksta ir lyderystės, ir idėjų. Tarptautinę patirtį turinčių ambicingų ir į rezultatus orientuotų profesionalų pritraukimas yra būtina pokyčių sąlyga. Programos rezultatai per aštuonerius metus neleidžia dvejoti jos nauda, tad labai tikiuosi, kad ši lyderių akademija ateityje tik stiprės“, – savo mintimis apie programą dalijosi Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.

Nuo praėjusių metų rugsėjo programos dalyviai įgyvendino 28 projektus. Tarp jų – parengtas modelis, kaip veiks regioninis kibernetinio saugumo centras, kuriame bendradarbiaus NATO ir Rytų partnerystės šalys, bei parengtas įrankių rinkinys smulkiajam ir vidutiniam verslui, padėsiantis apsisaugoti nuo kibernetinių atakų. Sprendžiant vyresnio amžiaus ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimo problemas, kartu su Sveikatos apsaugos ministerija bei Kultūros ministerija sukurtas įrankis – „Socialinis receptas“. Pirmą sykį Lietuvoje buvo surinkti ir atverti visuomenei visų kultūros įstaigų geografiniai duomenys, GIS įrankiais įvertintas kultūros prieinamumas. Daug dėmesio sulaukė lytiškumo ugdymo gidas jaunimo darbuotojams.

„Kalbant apie šios kartos rezultatus labai svarbu paminėti, kad net keleto projektų idėjos rado savo vietą Ateities ekonomikos DNR plane. STEAM centrų vystymas, žaliųjų inovacijų plėtojimas, mokymas pameistrystės būdu, profesinis orientavimas turėtų vykti efektyviau ir rezultatyviau dėl „Kurk Lietuvai“ dalyvių DNR planui pasiūlytų idėjų“, – sveikindamas dalyvius džiaugėsi Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas ir programos „Kurk Lietuvai“ alumnas Lukas Savickas.

„Kiekviena karta turi savo išskirtinumų ir tai ypač atsispindi temose ir problemose, kurias spręsti noriai imasi iš užsienio grįžtantys profesionalai“, – sakė programos vadovė Agila Barzdienė. Ji pažymėjo, kad šiais metais daugeliui ypač buvo aktualios žaliosios ekonomikos ir darnaus vystymosi temos. „Globalios tendencijos programoje ypač juntamos, tad nenuostabu, kad šįmet pirmąjį pusmetį dalyviai imsis nagrinėti žaliųjų pirkimų klausimus, ieškos būdų, kaip skatinti žaliosios infrastruktūros plėtojimą. Pandemijos akivaizdoje duomenims tampant ne tik vienu iš esminių ekonomikos variklių, bet ir esminiu komponentu, padedančiu priimti valstybės valdymo sprendimus, programos dalyviai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija gilinsis į galimybes didinti sveikatos duomenų prieinamumą. Baltarusijos įvykių kontekste suvokdami vystomojo bendradarbiavimo ekosistemos plėtros poreikį, dalyviai šį klausimą nagrinės kartu su Užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos Prezidentūra“, – dėstė programos vadovė. Ji taip pat pažymėjo, kad galbūt dėl programos žinomumo, gal dėl pandemijos, o gal ir dėl nuolat gerėjančio gyvenimo šalyje šie metai išsiskyrė kandidatų gausa ir ypač aukštai iškelta atrankos kartele.

Kasmet stebina plati šalių, kuriose dalyviai kaupė patirtį, geografija. Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Vengrija, Belgija, Italija, Danija, Ruanda, Tanzanija, Kinija, JAV, Indija, Prancūzija, Japonija, Irakas – tai dar ne baigtinis šalių, kuriose dirbo naujokai, sąrašas. Šiais metais programos organizatorius ypač stebino dalyvių patirtys –  nuo doktorantūros studijų, dėstymo geriausiuose pasaulio universitetuose, keliolikos metų patirties investicinėje bankininkystėje iki savų verslų ar ekspertinės patirties didžiausiose pasaulio konsultacijų bendrovėse. Keletas programos naujokų Lietuvoje negyveno net keliolika metų.

Programos organizatoriai taip pat džiaugiasi, kad kartu su dalyviais į Lietuvą grįžta ir jų antrosios pusės, kurie neretai yra užsieniečiai. Po keliolikos metų į Lietuvą iš Nicos grįžtanti Renata Guobužaitė juokavo, kad parsiveža ne tik keliolikos metų darbo patirtį didžiausiuose pasaulio investiciniuose bankuose, užsienyje gimusią dukrą, bet ir užsienietį katiną.