BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Paminėtas gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metis

Data

2020 09 24

Įvertinimas
0
gestai.JPG

Vyriausybės kanceliarijoje paminėtas gestų kalbos pripažinimo Lietuvoje 25-metis ir aptarti svarbiausi pasiekimai gestų kalbos srityje bei tolesnės bendradarbiavimo galimybės.

Rugsėjo paskutinę savaitę minima Tarptautinė kurčiųjų savaitė, kurią 1958 m. inicijavo Pasaulio kurčiųjų federacija (WFD). Šiais metais tai rugsėjo 21–27 d. Šiomis dienomis visame pasaulyje organizuojami renginiai, skirti kurčiųjų bendruomenės kultūrai bei gestų kalbai išreikšti ir taip atkreipti valstybių lyderių dėmesį į klausos negalios žmones. Kiekvienai šios savaitės dienai priskirta tam tikra tema. Rugsėjo 24 d. tema – gestų kalbos pripažinimas. 1995 m. gegužės 4 d. Vyriausybė oficialiai pripažino gestų kalbą Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba.

Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, sveikindamas kurčiųjų bendruomenę ir gestų kalbos vertėjus lietuvių gestų kalbos pripažinimo jubiliejaus proga, pasidžiaugė per šį laikotarpį Lietuvos kurčiųjų draugijos ir kitų nevyriausybinių organizacijų, dirbančių šioje srityje, valstybės institucijų nuveiktais darbais – gestų kalba yra matoma ir realiai pripažįstama visuomenėje. A. Stončaitis padėkojo už bendradarbiavimą, ypač veikiant karantino ir ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 metu – Lietuva pasaulio mastu yra atkreipusi į save dėmesį kaip puikus pavyzdys, kai visų valstybės vadovų spaudos konferencijos, pranešimai buvo ir yra verčiami į gestų kalbą.

„Tikrai ne gėda dėl Vyriausybės politikos ir atliktų veiksmų tiek gerinant, tiek ir įtvirtinant socialinio gyvenimo, viešųjų paslaugų prieinamumą kurtiesiems. Šiandien gestų kalba (galbūt ir dėl paskutiniu metu vykstančių pandemijos įvykių) tapo absoliučiai kasdieniu ir matomu  dalyku“, – kalbėjo Vyriausybės kancleris.

Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentas Kęstutis Vaišnoras įteikė Vyriausybei padėką už ryžtingą Vyriausybės sprendimą prieš 25 metus dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja gestų kalba.

Lietuvos kurčiųjų draugija pristatė svarbiausius pasiekimus gestų kalbos srityje, padėkojo institucijoms už bendradarbiavimą, ypač per koronaviruso pandemiją. Susitikimo dalyviai diskutavo dėl tolesnių gestų kalbos plėtros perspektyvų: įtraukiojo ugdymo, nuotolinių lietuvių gestų kalbos vertimo paslaugų, dvikalbio ugdymo sampratos praktinio įgyvendinimo, televizijų, įskaitant komercines,  informacinės aplinkos pritaikymo. Artėjančių rinkimų kontekste pasidalyta įžvalga, kad ateityje visos partijos būtų įpareigotos informaciją pateikti ir gestų kalba. Iškelti lūkesčiai ir dėl  papildomų gestų kalbos vertėjų etatų, didesnių galimybių kurtiesiems ar neprigirdintiesiems dalyvauti darbo rinkoje.

Lietuvoje klausos negalią turinčių asmenų socialinės integracijos priemonės įgyvendinamos vykdant Klausos negalią turinčių asmenų socialinio dalyvavimo visuomenėje veiksmų planą. Šio plano vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto, Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Kultūros ministerijos, Bendrasis pagalbos centras, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, Valstybinė ligonių kasa, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Vyriausioji rinkimų komisija, Neįgaliųjų reikalų departamentas. Planui įgyvendinti 2020 m. skirta 656,5 tūkst. eurų, pagal jį  remiamos įvairios  Lietuvos kurčiųjų draugijos veiklos.

Susitikimas Vyriausybės kanceliarijoje organizuotas Lietuvos kurčiųjų draugijos iniciatyva. Jame dalyvavo Lietuvos kurčiųjų draugijos, Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos, Lietuvių gestų kalbos vertimo centro, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto, Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijų, Neįgaliųjų reikalų departamento, Bendrojo pagalbos centro, Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Lietuvoje yra apie 6 tūkst. kurčiųjų ir 40 tūkst. neprigirdinčiųjų, apkurtusių asmenų.