BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Naujas krizių valdymo modelis – geresnis institucijų pasirengimas ir efektyvesnis reagavimas

Data

2022 06 15

Įvertinimas
1
2788379_08fbbcf155c203f5c8c48557f3b37c82[1].jpg

Vyriausybė patvirtino Civilinės saugos įstatymo pakeitimo įstatymo bei su juo susijusių įstatymų projektus, kuriuose numatoma krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos pertvarka. Šiai pertvarkai būtinų teisės aktų parengimą inicijavo Vyriausybės kanceliarijos kordinuojama tarpinstitucinė darbo grupė. 

Šios pertvarkos tikslas – sukurti integruotą krizių valdymo ir civilinės saugos sistemą, kad valstybės pasirengimas krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, branduolinėms ar kitoms galimoms nelaimėms būtų labiau koordinuojamas ir efektyvus.

Įstatymų pakeitimais siekiama sukurti nacionalinio lygmens krizių valdymo centrą, kuris nuolat stebėtų situacijas, vertintų grėsmes nacionaliniam saugumui ir jas prognozuotų, prisidėtų prie Vyriausybei nustatytų nacionalinio saugumo uždavinių įgyvendinimo.

Ir ankstesnių metų patirtis, ir pastarųjų metų valstybei kilę iššūkiai, susiję su keliomis ir skirtingo pobūdžio ekstremaliosiomis situacijomis (koronaviruso pandemija, neteisėtos migracijos ir Ukrainos karo pabėgėlių krizės), rodo akivaizdų poreikį keisti krizių valdymo mechanizmą valstybės lygiu.

Vien pernai šalyje paskelbtos 9 savivaldybės lygio ekstremaliosios situacijos, 1 valstybės lygio ekstremalioji situacija, užregistruoti 710 ekstremaliųjų įvykių.

Integruotoje krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemoje Nacionalinis krizių valdymo centras tampa pagrindine koordinavimo institucija valstybės lygmeniu.  Šis centras vykdys nuolatinę (24/7 režimu) grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, vertinimą ir informavimą apie šias grėsmes, organizuos ir koordinuos valstybės pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją, krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Nacionalinio saugumo komisija bus pagrindinė Vyriausybės sudaroma institucija, priimančia politinius sprendimus dėl veiklos prioritetų, valstybinių pasirengimo, prevencijos ir reagavimo užduočių.

Ministerijos savo valdymo srityse organizuos ir koordinuos savo pavaldžių įstaigų, savivaldybių, kitų valstybės įstaigų pasirengimą krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją.

Kiekvienos savivaldybės administracijos direktorius organizuos savivaldybės įstaigų, įmonių pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, jų prevenciją. Ministerijos ir kitos valstybės institucijos prireikus turės teikti pagalbą savivaldybėms likviduojant savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją ir šalinant jos padarinius.

Įstatymų nustatytais atvejais Vyriausybė galės skirti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms užduotis, o krizių valdymo centras koordinuos ir kontroliuos jų vykdymą.

Įstatymų pakeitimais atsisakoma Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos (VESK) ir savivaldybių Ekstremaliųjų situacijų komisijų (ESK) kaip perteklinių civilinės saugos sistemos subjektų. VESK funkcijas perims Nacionalinio saugumo komisija, savivaldybių ESK – savivaldybių administracijos direktoriai ir savivaldybių operacijų centrai.