BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuvoje 2050-aisiais – kokybišką gyvenimą turinti ir kurianti visuomenė

Data

2022 10 05

Įvertinimas
1
Lietuva2050_Spalio4_AKucinskaite_-08.jpg

Saugi ir kokybiškai gyvenanti visuomenė, turinti 4 mln. narių, stipri globaliai kuriančių žmonių bendruomenė, prasminga saviraiška užsiimančių piliečių ir talentų centras – tokios strategijos „Lietuva 2050“ ambicijos skambėjo susitikime su verslo ir inovacijų bendruomenėmis. Renginyje organizacijų atstovai išvardijo aktualias ateities tendencijas, aptarė laukiančius iššūkius ir suformulavo tvaraus verslo bei inovacijų vystymosi tikslus Lietuvoje.

Pasak renginio dalyvių, kuriantis, sąmoningas, gyvenantis bendruomenėje ir gebantis pasirinkti, ko nori, pilietis yra valstybės pagrindas. „Pagrindinis vaidmuo ir toliau teks žmogui – žmonės sukūrė Lietuvą ir toliau ją kurs, todėl fokusuotis turėtume į juos“, – sakė užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis.

Organizacijų atstovų nuomone, Lietuva turi tapti atvira ir patraukli talentams, kad žmonės rinktųsi čia važiuoti, rastų kokybišką gyvenimą ir kurtų pridėtinę vertę, tačiau pabrėžė, kad kokybiškas gyvenimas įmanomas sumažinus finansinę ir socialinę atskirtį.

„Klausimas, į ką turėtų investuoti valstybė. Vienas svarbiausių dalykų – atskleisti žmoguje talentą. Tai yra švietimo uždavinys. Tuomet jis kurtų pridėtinę vertę visuomenei ir bendruomenei“, – sakė UAB „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Dalyviai sutarė, kad kiekvienas pilietis turi teisę į prasmingą saviraišką, o tam būtinas individualizuotas, adaptyvus švietimas. Svarbu ne orientuotis į vieną specialybę, bet išugdyti talentus, kurie būtų Lietuvos ir pasaulio piliečiai – lankstūs ir gebantys prisitaikyti, turėtų gerų bazinių žinių, vėliau padėsiančių tiek asmeniškai, tiek kuriant verslą.

„Kūrybiškumas yra sugebėjimas kurti savo gyvenimą – per bendruomenę ir aplinkinius. Valdžia mūsų padedama kuria šią strategiją, bet ją įgyvendinti turėsime mes. Todėl strategija turėtų būti ir apie tai, kaip daryti įtaką visuomenei, kad visuomenė ją įgyvendintų, kaip įsipareigoti, kad mes liktume šiame procese“, – susitikimo metu kalbėjo Nepriklausomybės Akto signataras Aleksandras Abišala.

Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050“ rengiama taikant inovatyvų ateities įžvalgų (angl. foresight) metodą. Planuojama strategijos įgyvendinimo trukmė – daugiau kaip dvidešimt metų (nuo 2024 iki 2050 m.). Pateikti projektą Seimui numatoma iki 2023 m. kovo 10 d. Strategiją „Lietuva 2050“ rengia Vyriausybės kanceliarija, bendradarbiaudama su Seimo Ateities komitetu, STRATA ir Vilniaus universitetu. Šiuo metu strategijos bendrakūrėjos yra virš 130 įvairių organizacijų iš skirtingų sričių.

Agnės Ritos Kučinskaitės nuotrauka.