BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuva užsienio žiniasklaidoje – matoma ir girdima

Data

2020 11 05

Įvertinimas
0
Gyvybes mokslai.jpg

2020 m. III ketvirtį užsienio žiniasklaidoje užfiksuota daugiau nei 45 tūkst. pranešimų, kuriose minimas Lietuvos vardas. Tai 2 tūkst. pranešimų daugiau nei 2020 m. pirmąjį pusmetį. Socialiniuose tinkluose mūsų šalies aktualijos šį ketvirtį sulaukė daugiau nei 111 tūkst. įrašų – šis skaičius taip pat didžiausias, palyginti su I ir II ketvirčiais. Didžiausios įtakos žinučių apie Lietuvą augimui turėjo aktyvi ir pastebima Lietuvos pozicija dėl politinės krizės Baltarusijoje. Daugiausia Lietuvos paminėjimų užfiksuota Vokietijos (17 192), Rusijos (10 136) ir Jungtinės Karalystės (5 938) žiniasklaidoje. Reikšmingai išaugo Lietuvos paminėjimų skaičius Vokietijoje – nuo 5 tūkst. (I ketvirtį) iki daugiau nei 17 tūkst. pranešimų (III ketvirtį). Lietuvos vardas vis dažniau siejamas su inovacijomis ir technologijomis, kaip rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės atlikta 13 užsienio šalių interneto žiniasklaidos portalų analizė.

Per šių metų tris ketvirčius didžiausio susidomėjimo (pagal pranešimų kiekį) sulaukė valdymo (užsienio ir vidaus politikos) dimensija, sugeneravusi 60,48 proc. visų žinių.  Antroji pagal pranešimų kiekį – investicijų ir imigracijos dimensija, sugeneravusi 11,86 proc. visų naujienų. Vokietija, Rusija ir Jungtinė Karalystė visą laikotarpį buvo aktyviausiai Lietuvos aktualijomis besidominčios valstybės.

Prie Lietuvos vardo matomumo pastebimai prisideda ir mūsų šalies aktyvi veikla užsienio politikos srityje. Tai geriausiai atspindi III ketvirtį reikšmingai išaugęs srautas pasaulio žiniasklaidos pranešimų, kuriuose Lietuvos vardas minimas kalbant apie lyderystę Baltarusijos krizės kontekste, kai mūsų šalies lyderiai ir užsienio politikos įgyvendintojai išreiškė tvirtą vertybinę Lietuvos poziciją ir paramą Baltarusijos visuomenės demokratijos siekiams. Ši žinutė ne tik atkreipė įtakingos pasaulio žiniasklaidos (,,Bloomberg“, ,,Reuters“, ,,Politico“) dėmesį, bet ir paskatino susidomėjimą Lietuvos investiciniu patrauklumu ir informacinių technologijų (IT) sektoriaus potencialu, prasidėjus viešiems svarstymams, kur galėtų persikelti baltarusių IT įmonės.

Lietuvos iniciatyvos tarptautinėje politikoje, ieškant kovos su pandemija būdų, buvo sulaukusios atgarsio ir II ketvirtį. Baltijos šalių „kelionių burbulas“ per 3 mėnesius (nuo gegužės iki rugpjūčio) sugeneravo daugiau nei 1,5 tūkst. paminėjimų užsienio žiniasklaidos portaluose, beveik 3 tūkst. įrašų socialiniuose tinkluose, o šios žinios potencialiai pasiekta auditorija viršija 5 mlrd.

,,Lietuva yra žinoma pasaulyje. Tą puikiai įrodo ši analizė ir ypač III ketvirčio rezultatai, kuriuos pasiekti padėjo aktyvus aukščiausių valstybės pareigūnų ir jų komandų įsitraukimas į komunikaciją. Ilgametis Lietuvos kaip Baltarusijos klausimų ekspertės įdirbis šiuo atveju itin gerai parodė, kad mūsų šalis yra svarbi: mūsų pozicijomis domimasi, į jas įsiklausoma. Be abejonės, toks dėmesys didina Lietuvos matomumą pasaulyje, formuoja mūsų šalies kaip aktyvios demokratinių vertybių, žmogaus teisių gynėjos įvaizdį ir taip prisideda prie bendro teigiamo šalies įvaizdžio kūrimo.

Įvertindami šią patirtį turime toliau žengti pirmyn – rasti būdų išlaikyti ar pritraukti užsienio žiniasklaidos dėmesį mūsų šaliai ir kitomis aktualiomis temomis. Taip pat, siekdami bendrų mūsų šalies tikslų tarptautinėje erdvėje, turime aktyviau išnaudoti ne tik tradicinę žiniasklaidą, bet ir institucijų komunikaciją socialiniuose tinkluose“, – sako Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento direktorius Rytis Paulauskas.

Lietuvos veidas keičiasi – vis dažniau pastebima kaip inovacijų ir išskirtinių sprendimų šalis

Užsienio šalių žiniasklaidos analizė rodo, kad Lietuvos vardas vis dažniau minimas kalbant apie technologijas, inovacijas ir tvarumą, daugėja pranešimų apie šalyje gimstančius inovatyvius projektus ir startuolius. Labiausiai pastebimi pranešimai apie finansinių technologijų (Fintech) ir startuolių ekosistemas Lietuvoje. III ketvirtį užsienio portalų dėmesio sulaukė pranešimai apie Lietuvos banko valstybės remiamą kriptovaliutą LBCOIN bei Fintech startuolį „iDenfy“, kurio programinė įranga leis monetos pirkėjus atpažinti pasitelkiant dirbtinį intelektą. Prie teigiamo šalies įvaizdžio formavimo prisidėjo ir lietuvių ekspertinės įžvalgos ne tik dirbtinio intelekto, bet ir kibernetinio saugumo tema. Pasaulio žiniasklaida domėjosi aukštųjų technologijų bendrovės „Neurotechnology“ publikacijomis apie jų kurtą interneto platformą, paremtą dirbtiniu intelektu, vaizdų ženklinimo ir atpažinimo platformą bei smegenų ir kompiuterio sąsajų programą. Modernios ir pažangios valstybės įvaizdį tarptautinėje žiniasklaidoje formavo ir išskirtinis „Ignitis“ projektas – plūduriuojanti saulės jėgainė aukštutiniame Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseine, kuris sulaukė didžiausių pasaulio naujienų agentūrų dėmesio.

,,Atlikus Baltijos šalių lyginamąją analizę pagal atrinktus tikslinius raktažodžius, susijusius su inovacijomis ir technologijomis, matome, kad daugiausia paminėjimų ir sąsajų su inovacijomis per 2020 m. tris ketvirčius sulaukė Estija (8 206 pranešimai), Lietuva – antra  (5 759 pranešimai), o su Latvija susijusi pranešimų dalis mažiausia (4 264 pranešimai). Lygindami informacijos srautus per šių metų I–III ketvirčius, pastebime teigiamą pokytį: Lietuvos matomumas inovacijų kontekste augo, o III ketvirtį nedaug atsilikome nuo Estijos. Latvija visu laikotarpiu išliko trečiojoje vietoje“, – nurodo Lietuvos įvaizdžio grupės analitikė Ada Čerkesaitė.

Tirti šių valstybių žiniasklaidos portalai: Baltarusijos, Danijos, Estijos, Italijos, Izraelio, JAV,  Jungtinės Karalystės,  Latvijos,  Lenkijos,  Lietuvos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Švedijos,  Vokietijos.

Vokietija, JAV ir Jungtinė Karalystė – valstybės, skelbiančios daugiausia pranešimų apie Baltijos šalis ir inovacijas bei technologijas. Ši tendencija buvo fiksuojama visus tris šių metų ketvirčius, o tai parodo, kad vyksta įtempta konkurencinė kova tarp Baltijos šalių formuojant inovatyvios šalies įvaizdį, stiprinant inovacijų ir technologijų ekosistemų įvaizdžius šalyse. 

„Didėjantis Lietuvos matomumas ir tapatinimas su technologijų ir inovacijų temomis yra kryptingo darbo kuriant nuoseklų naratyvą rezultatas. Tačiau svarbu ne susitelkti į konkurencinę kiekybinę kovą su savo artimiausiomis kaimynėmis, o skirti energiją nuolatiniam šalies vertės apibrėžimo tobulinimui, jos konkurencinio pranašumo stiprinimui, inovatyviems projektams, taip siekiant atkreipti į save vis reikšmingesnių tarptautinių žiniasklaidos kanalų dėmesį“, – įsitikinusi Rūta Nemunytė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė.

Išsamiau susipažinti su atlikta analize galima čia.

Užsienio žiniasklaidos ir socialinių tinklų monitoringo projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už vieningą šalies pristatymą užsienyje, kartu su šalies viešojo sektoriaus institucijomis, tyrimų bei konsultacijų bendrove „Kantar“ ir konsultacijų bendrove „Person Premier“. Projektas buvo įvertintas tarptautiniuose apdovanojimuose  „City Nation Place Awards“ ir tapo finalininku duomenų panaudojimo kategorijoje. Laimėtojai bus renkami 2020 m. lapkričio 12 d.

Projektas taip pat yra  dalis Europos Sąjungos projekto „Vieningos, viešuosius interesus atitinkančios ir į rezultatus orientuotos Lietuvos pristatymo užsienyje sistemos sukūrimas“, kurio pagrindinis tikslas – pagerinti Lietuvos pristatymo užsienyje veiklų įgyvendinimo kokybę, siekti efektyviau naudoti valstybės išteklius veikloms, susijusioms su Lietuvos pristatymu užsienyje, sukuriant efektyvią ir į rezultatus orientuotą Lietuvos pristatymo užsienyje sistemą. Šios sistemos kertinės dalys yra Lietuvos įvaizdžio stebėsenos ir analizės sistema, Lietuvos  pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija ir viešojo sektoriaus specialistų, kurių veikla susijusi su šalies pristatymo užsienyje veiklomis, kompetencijų tobulinimas.

 

Nuotr. © M. Jovaiša