Laukuvoje pristatyta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga ir aptartos kitos istorinės atminties puoselėjimo iniciatyvos

Lapkričio 10 d. pasitarime Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus (toliau – Muziejus) kūrimo eiga: Muziejaus pastato kapitalinio remonto darbų projekto įgyvendinimas, pasirengimas ekspozicijos įrengimui. Muziejaus kapitalinio remonto projektą, kuris netrukus bus baigtas įgyvendinti, 2023 m. finansuoja Vyriausybės kanceliarija.

Būsimoje ekspozicijoje pasakojama išskirtinė D. Grinkevičiūtės biografija (faktai, susiję su vaikyste Kaune, tremtimi ir gyvenimu Laukuvoje), pristatoma buvusių namo savininkų tremtinių Milių šeima, D. Grinkevičiūtės bendražygės ir globėjos Laukuvoje, mokytojos Aldonos Šulskytės gyvenimas ir jųdviejų draugystė, taip pat Laukuvos istorija.

Pasitarime dalyvavusi Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė pasidžiaugė, kad sparčiai artėjama prie Muziejaus Laukuvoje įkūrimo. Pasak G. Žaidytės, siekis, kad būsimas Muziejus taptų traukos ir pasididžiavimo vieta tiek apylinkių gyventojams, tiek svečiams iš kitų Lietuvos regionų bei užsienio valstybių, ne tik nesikeičia, bet ir dar labiau stiprėja, ypač atsižvelgiant į mūsų dienų geopolitinį kontekstą. Tačiau projekto įgyvendinimas labai priklausys nuo sumanios ir kūrybiškos autentiškų erdvių turinio vizijos, ekspozicijos sprendinių daugiasluoksniškumo ir jos funkcionalaus įveiklinimo.

Kadangi Muziejaus paskirtis – stiprinti pilietinį sąmoningumą, išryškinant vietos bendruomenės vaidmenį Lietuvos istorijoje, daug dėmesio kuriant jo turinį bus skiriama integraliam istorijos pasakojimui.

Seimo narys Jonas Gudauskas pažymėjo, kad Muziejaus pastato kapitalinio remonto darbai vyksta sklandžiai, pagal numatytą planą, ir išreiškė viltį, kad ekspoziciją pavyks įrengti 2024 m.

Pasitarime premjerės patarėja G. Žaidytė taip pat atkreipė dėmesį į Seimo nustatytą atmintiną Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, kuri pirmąkart buvo minima 2023 m. kovo 15 d. Ji išsakė lūkestį, kad 2024 m. regionuose veikiančios atminties įstaigos ir vietos bendruomenės plačiai įsitrauks į veiklas ir renginius, kuriuose prisimenamas šis mūsų tautos istorijos puslapis, liudijantis nenugalimą Lietuvos gyventojų gebėjimą pasipriešinti prievartai, smurtui ir laikmečio žiaurumui.

Vizito metu G. Žaidytė kartu su J. Gudausku Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės vardu pagerbė Šilalės rajone palaidotų Pasaulio Tautų Teisuolių, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių Lietuvos žydus, atminimą ir ant jų kapų uždegė žvakutes: Laukuvos kapinėse, pagerbiant kunigą Vladislovą Taškūną, ir Kaltinėnų senosiose kapinėse, pagerbiant Kazimierą ir Marcijoną Ruzgius. Šie kapai paženklinti specialiu Pasaulio Tautų Teisuolių ženklu, kurį sukūrė architektas Tauras Budzys, skulptoriai Jonas Gencevičius ir Antanas Šėmis. Visa informacija apie Lietuvoje paženklintus Pasaulio Tautų Teisuolių kapus skelbiama interneto svetainėje „Teisuolių atminimas“: https://www.teisuoliuatminimas.lt.

Pasitarime taip pat diskutuota apie Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios interjero tvarkybos darbus. 2019 m. atlikti polichrominiai tyrimai atskleidė, kad 20 a. pradžioje Laukuvos bažnyčios vidus dekoruotas art deco stiliumi. Tai unikalus meninio palikimo atradimas, nes kitų art deco tapybos stiliumi dekoruotų bažnyčių Lietuvoje nežinoma.

Pasitarime dalyvavo Šilalės rajono savivaldybės, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus, Laukuvos bendruomenės atstovai.

Talentingos rašytojos gydytojos Dalios Grinkevičiūtės (1927–1987) kūrybinį palikimą sudaro atsiminimai, publicistika, užrašai ir miniatiūros. D. Grinkevičiūtė paviešino pasauliui stalinizmo nusikaltimus žmoniškumui: žinomiausi yra atsiminimai apie tremtinių gyvenimą „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Pirmasis šių atsiminimų variantas buvo parašytas 1949–1950 m., nelegaliai grįžus iš tremties į Lietuvą. Atsiminimai liko nebaigti. Autorė užkasė juos stiklainyje savo namų sode. Vėliau, nebegalėdama jų rasti, ėmė rašyti iš naujo. Antrasis atsiminimų variantas pirmą kartą išspausdintas 1979 m. rusų disidentų leidinyje „Pamiatj“ („Atmintis“) Prancūzijoje. Lietuvoje D. Grinkevičiūtės atsiminimai pirmą kartą išspausdinti jau po jos mirties 1988 m. Tremtinės D. Grinkevičiūtės atsiminimus UNESCO komisija Lietuvoje pripažino nacionalinės reikšmės dokumentu ir įtraukė į Lietuvos nacionalinį registrą „Pasaulio atmintis“.

Namas Laukuvoje, kuriame gyveno tremtinė rašytoja Dalia Grinkevičiūtė, prieš pradedant remontą.

Baigiami būsimo Dalios Grinkevičiūtės muziejaus pastato Laukuvoje kapitalinio remonto darbai.

Pagerbtas Pasaulio Tautų Teisuolio kunigo Vladislovo Taškūno atminimas Laukuvos kapinėse.

Seimo narys Jonas Gudauskas ir Premjerės patarėja dr. Gabrielė Žaidytė pagerbė Pasaulio Tautų Teisuolių Kazimiero ir Marcijonos Ruzgių atminimą Kaltinėnų senosiose kapinėse.

Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios interjeras.