Aptarta Kultūros paveldo centro pertvarkos eiga

2023 m. gegužės 22 d. Vyriausybės kanceliarijoje įvyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl Kultūros paveldo centro pertvarkos eigos, kuriam pirmininkavo Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais dr. Gabrielė Žaidytė. Dalyvavo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė dr. Vaidutė Ščiglienė, kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Kultūros paveldo departamento, Kultūros infrastruktūros centro, Kultūros paveldo centro vadovai ir Vyriausybės kanceliarijos atstovai.

Įgyvendinant 2022 m. Vyriausybės nutarimą dėl biudžetinių įstaigų skaičiaus optimizavimo  ir siekiant racionaliai bei efektyviai panaudoti materialinius ir finansinius išteklius realizuojant  valstybės politiką kultūros paveldo srityje, Kultūros paveldo centras  nuo 2023 m. liepos 1 d. reorganizuojamas. Tai daroma skaidymo būdu išdalijant centro teises ir pareigas Kultūros paveldo departamentui ir Kultūros infrastruktūros centrui. Informuota, jog Kultūros paveldo centro pertvarka vyksta vadovaujantis parengtu planu, kuriame įvardintos 55 priemonės.

Numatoma, kad nuo 2023 m. liepos 1 d. Departamentas rinks, kaups, tikslins ir sistemins materialią kultūros paveldo išraišką apibūdinančią fiksuojančią dabartį ir praeitį informaciją; atliks istorinius tyrimus (išskyrus žvalgomuosius ir detaliuosius archeologinius tyrimus), susijusius su kultūros paveldu, bei tvarkys ir rengs su tuo susijusius dokumentus ir informaciją; vykdys specialiosios paveldosaugos bibliotekos veiklą. Šioms funkcijoms, kurios perimamos iš Kultūros paveldo centro, Departamente bus steigiama valdyba.

Pasak Departamento atstovų, siekiama ne tik optimizuoti kultūros paveldo apskaitos procesus, numatyti apskaitos darbų prioritetus, bet ir aktyvinti paveldosauginių tyrimų atlikimą, ataskaitų skaitmeninimą, užtikrinti rezultatų objektyvumą ir tyrimų išvadų atvėrimą visuomenei. Siekiant efektyvinti kultūros vertybių apskaitą ir užtikrinti aukštesnę dokumentų kokybę, neišvengiamai reikės gerinti apskaitos dokumentus rengiančių specialistų materialinę bazę, kompiuterinę įrangą.   
 
Pasitarimo metu atkreiptas dėmesys, kad  Kultūros paveldo departamento ir Kultūros infrastruktūros centro specialistų darbo užmokestis ženkliai atsilieka nuo panašaus pobūdžio viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų vidurkio, dėl to aukščiausios kompetencijos specialistai neretai pereina dirbti į kitas institucijas ar privatų sektorių. Atlyginimų sistema sąlygoja ir kvalifikuotų darbuotojų trūkumą.

Pasitarimo metu pabrėžta itin svarbi specialiosios vientisos ir nedalomos paveldosaugos bibliotekos veikla. Taip pat akcentuota, kad Kultūros paveldo centro sukurtos duomenų bazės ir toliau bus plėtojamos ir pildomos bei atviros tiek paveldosaugos specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Itin reikšmingas Lietuvos laisvės gynėjų (1918 – 1940) skaitmeninis žinynas, kurį Kultūros paveldo centras buvo numatęs pildyti duomenimis apie Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istorijai nusipelniusius asmenis.

Ministrės Pirmininkės patarėja dr. Gabrielė Žaidytė pažymėjo, kad vykdant reorganizaciją labai svarbu ne tik optimizuoti bendrąsias funkcijas, tobulinti kultūros paveldo apskaitos turinio kūrimo procesus, užtikrinti jų skaidrumą ir tvarumą, tęsti pradėtus projektus, bet ir išsaugoti kompetentingus, patirtį paveldosaugoje sukaupusius darbuotojus.