Vyriausybė jungia aukštesnę pavarą viešojo sektoriaus pokyčių valdyme

Data

2019 04 17

Įvertinimas
3
konferencija (002).jpg

Vienos dienos konferencijoje buvo dalinamasi geriausiomis patirtimis, kaip valdyti pokyčius vadovaujantis projektų valdymo principais ir taip gerinti viešojo sektoriaus darbo efektyvumą.

Konferenciją atidaręs Lietuvos Ministro Pirmininko patarėjas ekonomikos ir strateginių pokyčių valdymo klausimais Lukas Savickas, savo pranešime „Pokyčių valdymas Lietuvos Respublikos Vyriausybėje“, nagrinėjo pavyzdžius, kodėl vienoms vyriausybėms visame pasaulyje pavyksta, kitoms visgi ne įgyvendinti planuotus pokyčius ir reformas. Konstatuota, kad pokyčių sėkmę garantuoja stiprus politinis palaikymas, ryžtingas sprendimas veikti ir stipri kompetentinga  komanda.

„Pradėję darbą Vyriausybėje prieš dvejus metus, radome problemų daugelyje socialiai jautrių sričių ir daugybę tarptautinių  organizacijų rekomendacijų, ką būtina padaryti. Vyriausybė susidėliojo 795 darbų sąrašą keturiems kadencijos metams“, - pasakojo L. Savickas.Pasak patarėjo, pokyčių valdymo keliu sėkmingai dirba Jungtinė Karalystė, Danija, Suomija, todėl buvo pasinaudota šių šalių patirtimi – Lietuvoje buvo pritaikyti tarptautiniai standartai, geriausios patirtys stiprinant kompetencijas ir projektų valdymą.

Vyriausybės užsibrėžti 77 proc. darbų (iš 795), numatytų 2017-2020 m. periodui, ir 98 proc. 33 priorietiniių darbų įgyvendinami laiku. Per pusmetį primti teisės aktai šešioms struktūrinėms reformoms ir jos sėkmingai pradėtos įgyvendinti.
Kitas pranešėjas - Jack Duggal - knygų autorius ir inovatorius, transformacinės lyderystės ekspertas,  dirbantis ne tik su vyriausybėmis įvairiose pasaulio šalyse, bet ir NASA, Silicon Valley organizacijomis, pažymėjo, kad proritetus turėti svarbu yra visada, bet didžiausiais iššūkis juos ne įgyvendinti laiku ir telpant į biudžetą, bet įgyvendinti juos sėkmingai, visiems tinkamai ir priimtinai.

“Reformos sėkmę apibrėš ne tik jos įgyvendinimas laiku ir su reikiamu biudžetu, tai tik pusė darbo, svarbu ir didžiausias laukiantis iššūkis - kaip ji bus naudojama, kad būtų visiems tinkama, priimtina”, - savo pranešime „Kaip ugdyti pokyčių intelektą? Naujos kartos pakyčių valdymas“ kalbėjo J. Duggal. Pasak JAV knygų autoriaus ir eksperto, du trečdaliai visų pokyčių nepavyksta ir jie visada yra sunkiai priimami. Todėl itin svarbu nuodugniai aiškinti jų poreikį ir tikslus, nes žmonės pokyčius priima lengviau, jei mato naudą ir supranta, kodėl jų reikia.

“Būtina stengtis atmetimo, nenoro keistis reakcijas sumažinti kiek įmanoma labiau, pabūti kliento/pokyčio priėmėjo vėžiose,  kad suprastum, kaip jis supranta, mato, girdi, priima siūlomus pokyčius. Didelis pokytis negali būti padarytas vienu staigiu mostu, iki jo reikia padaryti daug mažų žingsnelių, surandant, kas yra tie nuomonių formuotojai (key persons), kurie paskleis žinią ir  ją priims”, - patirtimi dalijosi tarptautinis transformacinės lyderystės ekspertas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Vitalis Nakrošis, savo pranešime „Pokyčių valdymas ES šalyse narėse įgyvendinant viešojo valdymo reformas“, atkreipė dėmesį, kad įgvendinant reformas labai svarbi ne tik jų “aisbergo viršūnė” – tai yra visiems matomas suinteresuotųjų grupių elgesys, bet daug svarbiau suprasti ir žinoti, kas vyksta “po vandeniu” – kokie yra žmonių įsitikinimai ir suvokimai, kurie lemia atitinkamą elgesį.

“Viešojo sektoriaus pertvarkos nėra iš anksto „užprogramuojamos“ sėkmei ar nesėkmei. Kuo didesnį politinį dėmesį reformoms skiria aukščiausios valdžios institucijų vadovai, kuo sumaniau veikia reformų lyderiai, tuo didesnė tikimybė, kad reikalingi sprendimai bus priimti ir pradėti įgyvendinti. Skaičiuojama, kad 30-38 proc. visų pokyčių lydi visiška ar dalinė sėkmė, kurią galima padidinti iki 75 proc., jeigu taikoma efektyvi pokyčių metodika”, - reziumuoja V.Nakrošis.
Vyriausybė šiuo metu diegia projektų valdymo vadybą, siekiant kiek galima efektyviau įgyvendinti numatytus prioritetinius darbus.