Priimti įstatymų pakeitimai, numatantys pokyčius krizių valdymo sistemoje, – ji bus pritaikyta hibridinių grėsmių valdymui

Data

2019 07 03

Įvertinimas
0
1272954_5c117a007079c98aacbb6faecba3492a.jpg

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2019 m. birželio 27 d. vienbalsiai Seime priimtus Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir susijusių įstatymų pakeitimus. Šie įstatymai – pagrindas sukurti šiandienos saugumo aplinkos iššūkiams labiau pritaikytą integruotą tarpinstitucinį hibridinių grėsmių prevencijos ir krizių valdymo mechanizmą.

Krizių valdymo modelį reikėjo keisti – jis neužtikrino visų institucijų, atsakingų už hibridinių grėsmių užkardymą, krizių prevenciją ir valdymą, sąveikos visais valstybės valdymo lygmenimis. Vyriausybės sudaromo Krizių valdymo komiteto funkcijos orientuotos į jau vykstančių krizių valdymą, šis komitetas neįgaliotas spręsti visų nacionalinio saugumo, ypač  hibridinių grėsmių užkardymo ir krizių prevencijos, klausimų (pavyzdžiui, esant situacijoms, sąlygotoms kompleksinės hibridinės atakos, kai vienu metu gali kilti grėsmė  valstybės  gyvybiškai svarbioms funkcijoms – ekonomikos ir civilinės infrastruktūros funkcionavimui, gyventojų būtinųjų poreikių tenkinimui, valstybės valdymo tęstinumui, vidaus saugumui).

Priimtuosiuose įstatymuose, kuriuos inicijavo ir parengė Vyriausybės kanceliarija, įtvirtinamas krizių valdymo modelis pirmiausia orientuotas į hibridinių grėsmių prevenciją ir užkardymą.  Grėsmių, kurios apibrėžtos Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje, prevencija bus grindžiama grėsmių nacionaliniam saugumui stebėjimo, vertinimo ir perspėjimo apie grėsmes indikatorių sistema, kartu užtikrinant visų valstybės institucijų ir įstaigų įsitraukimą, koordinuotą informacijos rinkimą, keitimąsi informacija, jos vertinimą, sprendimų priėmėjų perspėjimą apie grėsmes bei siūlymų ir rekomendacijų, kaip tas grėsmes eliminuoti ar sumažinti, teikimą. Taip bus sudarytos prielaidos laiku užkardyti hibridines grėsmes.

Antra, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme įtvirtinamas Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos vaidmuo, koordinuojant  Vyriausybės lygmeniu grėsmių nacionaliniam saugumui užkardymą ir krizių valdymą. Nacionalinio saugumo komisija turės įgaliojimus atlikti veiksmingą viso krizių valdymo ciklo (grėsmių stebėjimas ir vertinimas – krizių prevencija – krizės valdymas – krizės padarinių šalinimas) koordinavimą. Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisiją sudaro ministrai, žvalgybos institucijų vadovai, Respublikos Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir kiti pareigūnai.

Trečia, įkuriama Jungtinė grėsmių prevencijos ir krizių valdymo grupė, sudaryta iš Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, kitų institucijų ir įstaigų atstovų,  siekiant užtikrinti, kad valstybės institucijų kompetencijos būtų nuolat sutelktos  grėsmių prevencijai ir  krizių valdymui. Ši grupė kartu su Vyriausybės kanceliarija koordinuos  grėsmių prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes, t. y. ekspertiniu lygmeniu nustatys grėsmių prevencijos prioritetus ir priemones, teiks juos svarstyti Nacionalinio augumo komisijai ir Vyriausybei, o krizės atveju teiks paramą Vyriausybės paskirtai už krizės valdymą atsakingai institucijai. Šios grupės veiklai vadovaus  Vyriausybės kanceliarijos Grėsmių valdymo ir krizių prevencijos grupė. Ji taip pat organizuos grėsmių  stebėjimą, vertinimą ir perspėjimą apie grėsmes.

Ketvirta,  įtvirtinama krizės sąvoka – ji apibrėžiama kaip išorės arba vidaus įvykių ar procesų nulemta situacija, kuri kelia grėsmę gyvybiniams ar  pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams. Ši sąvoka neapima karinės agresijos situacijos. Taip  sudarytos teisinės prielaidos identifikuoti situacijas, kurioms susiklosčius reikia taikyti krizių valdymo priemones.

Priimtieji įstatymai įtvirtina galimybę iš dalies valstybės biudžeto lėšomis finansuoti strateginių tyrimų ir analizės centrą, kuris, kaip ir daugelyje NATO ir ES šalių, atliks nustatytas išorės aplinkos pokyčių ir jų įtakos užsienio, saugumo ir gynybos politikai tendencijų analizės funkcijas ir prisidės prie saugumo stiprinimo bei visuomenės informavimo užsienio politikos, saugumo ir gynybos klausimais.