Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Narystė Europos Sąjungoje – esminė sąlyga Lietuvos regionų plėtrai

Data

2019 12 17

Įvertinimas
0
es.jpg

Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis dalyvavo konferencijoje „Darbai ir iššūkiai po 15 narystės metų Europos Sąjungoje. Kaip veiksmingai siekti Lietuvos prioritetų?“, kurią surengė Užsienio reikalų ministerija.    

Konferencijos dalyviai diskutavo apie Lietuvos narystės ES patirtį, aptaria veiksmingiausius būdus, kaip nusistatyti tinkamus Lietuvos politikos ilgalaikius bei trumpalaikius prioritetus ir juos efektyviai įgyvendinti. Konstatuota, kad iššūkių nemažėja: priimta naujoji ES Strateginė darbotvarkė, darbą pradeda naujoji Europos Komisija, rengiamasi Europos ateities konferencijai. Tad būtina įvertinti tiek galimybes, tiek galimas grėsmes ir nubrėžti aiškias Lietuvos dalyvavimo šiuose procesuose gaires.

Kalbėdamas konferencijoje D. Matulionis atkreipė dėmesį, kad  mažėjant ES finansavimui būtina prioritetus sutelkti į regionines atskirties mažinimą ir švietimo bei mokslo sektorių stiprinimą. Pabrėžta, jog regionams reikalingos investicijos ateis tik išsprendus mobilumo problemas ir užtikrinus kvalifikuotų darbuotojų rengimą.

„Švietimo srityje turime susitelkti į įgūdžių stiprinimą, o ne vien tik akcentuoti žinių kaupimą. Mokslo pasiekimai turi būti plačiau pritaikomi kuriant inovacijas, tai užtikrintų tolesnę modernios valstybės raidą“, – pažymėjo D. Matulionis.

Kanclerio pirmasis pavaduotojas taip pat pabrėžė Rail Baltica ir elektros sistemų sinchronizacijos su ES svarbą ir būtinybę šiuos strateginius projektus įgyvendinti laikantis užsibrėžtų terminų.

Pasak D. Matulionio, Europos Sąjunga turi skirti daugiau dėmesio transatlantiniams ryšiams stiprinti.

ES politikai skirtoje konferencijoje dalyvavo Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės ir kitų atsakingų institucijų atstovai, politologai ir nuomonės formuotojai.