Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Labiausiai Lietuvos temos pernai domino Vokietijos ir Rusijos medijas

Data

2020 01 13

Įvertinimas
1
Neringa shutterstock_145629412.jpg

Kasdien vidutiniškai Lietuvos vardas užsienio šalių interneto naujienų portaluose pasirodo 250 kartų, o labiausiai mūsų šalimi domisi Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės žiniasklaida. Populiariausios temos, kuriose minima Lietuva – užsienio politika, eksporto, investicijų bei imigracijos klausimai. Tai parodė Lietuvos įvaizdžio grupės kartu su „Kantar“ atlikta 13 šalių interneto medijų analizė.

Tai pirmas sykis, kai sistemiškai vertinama naujienų apie Lietuvą sklaida, apimanti septynis šalies įvaizdžio aspektus keliolikos šalių žiniasklaidoje. Iš viso per pastaruosius 9 mėnesius analizuojamų užsienio šalių interneto medijoje Lietuva paminėta per 70 tūkst. kartų. Apžvelgus 2019 metų sausio – rugsėjo duomenis matyti, kad Lietuva daugiausia domėjosi Vokietijos (29 proc. visų paminėjimų), Rusijos (27 proc.) ir Jungtinės Karalystės žiniasklaida (11 proc.).

Labiausiai domino politika, investicijos, imigracija

Beveik pusė paminėjimų (46 proc.) buvo susiję su valdymo sritimi, ypač gegužės mėnesį nušviečiant Prezidento rinkimus. Toliau sekė eksporto bei investicijų ir imigracijos sritys (po 15 proc.), taip pat panašiai generavo kultūros ir paveldo temos (14 proc.). Turizmo bei sporto aspektams buvo skirta po daugiau kaip 4 proc. paminėjimų.

„Planuojant bei įgyvendinant šalies pozicionavimo ir strateginės rinkodaros kampanijas būtina žinoti realią situaciją, kaip tave mato tikslinės auditorijos. Vieninga naujienų stebėjimo sistema suteikia galimybę ne tik matyti, kaip kinta šalies pristatymas žiniasklaidoje, kokios temos dominuoja, bet ir padeda prireikus operatyviai reaguoti teikiant papildomą informaciją ar korekcijas“, – sakė Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Šalies turizmu – labiausiai domisi JK, Vokietija ir Prancūzija

Valdymo tema dominavo visose šalyse, išskyrus Italiją, o daugiausia šiems klausimams dėmesio skyrė Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos žiniasklaida. Tuo tarpu Italijoje kalbant apie Lietuvą vyravo kultūros ir paveldo srities temos. Šiomis temomis aktyviausiai domėjosi Vokietija ir Lenkija, taip pat Jungtinė Karalystė. Šalies sporto kontekste, labiausiai Lietuvos pasiekimus nušvietė vėlgi Vokietija, Rusija ir Italija. Tuo tarpu turizmo aspektai daugiausia domino Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Prancūzijos žurnalistus. Eksporto klausimai buvo aktualiausi kaimyninės Rusijos ir Latvijos žiniasklaidai, taip pat Vokietijai.

„Valdymo tema natūraliai generuoja daugiausia paminėjimų, nes paprastai būna susijusi su politine darbotvarke, rinkimais, susitikimais su užsienio šalių vadovais, ir komunikacija yra nulemta įvykių, reaktyvaus pobūdžio. Tuo tarpu inovacijų, turizmo, paveldo ar kultūros temos dažniau yra proaktyvios, tai yra, reikalingas įdirbis sudominti žiniasklaidą. Tokioms žinioms paprastai būdingas ir pozityvus komunikacijos tonas“, – teigė „Kantar“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus.

Dakaro ralis, startuoliai ir Venecijos bienalė atnešė Lietuvai daug pozityvių paminėjimų

Šalies matomumą lemia ir šalies atstovų rezultatai bei pasiekimai sporto, meno ar verslo srityje.

„Pastarąsias dienas užsienio žiniasklaida ir socialinė medija mirgėjo nuo žinučių apie netikėtai puikiai pasirodžiusį Vaidoto Žalos ir Sauliaus Jurgelėno ekipažą pirmajame Dakaro ralio etape. 2019 metais bene garsiausiai Lietuvos vardas nuskambėjo lietuvių menininkėms Rugilei Barzdžiukaitei, Vaivai Grainytei ir Linai Lapenytei pelnius prestižinį ,,Auksinio liūto“ apdovanojimą Venecijos bienalėje už operą–performansą ,,Saulė ir jūra“. Užsienio žiniasklaidoje pastarąja tema pasirodė per 800 straipsnių keliasdešimtyje užsienio valstybių, o ypač Vokietijoje ir Italijoje“, – sakė M. Gurskas.

Pernai daug dėmesio užsienyje susilaukė ir Lietuvos pasiekimai finansų bei technologijų srityje – apie tai užfiksuota per 4 tūkst. straipsnių ir daugiau nei 5 tūkst. įrašų socialinėje medijoje. Užsienio medijas domino ir pirmuoju Lietuvos vienaragiu tapęs startuolis „Vinted“, apie kurį užsienio priemonėse rašyta daugiau kaip 300 straipsnių bei per 600 socialinės medijos įrašų.

„Tokie pavyzdžiai parodo, kad šalies matomumą ir žinomumą lemia ne tik iš anksto planuojami komunikacijos projektai, bet ir pasiekimai kultūros, sporto, ekonomikos ar kitose srityse. Žinomumas glaudžiai susijęs su miesto kaip prekės ženklo verte, taip pat turi įtakos pritraukiant investicijas, turistus, talentus, tad į žinomumo didinimą būtina investuoti“, – sakė Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas.

Būtina aktyviau dirbti su užsienio žiniasklaida

Pasak jo, daugelis naujienų apie Lietuvos pasiekimus technologijų, inovacijų srityje, verslo galimybes yra įdomios užsienio žiniasklaidai. Vis dėlto šių naujienų sklaida nėra didelė, todėl institucijų uždavinys toliau stiprinti strateginę komunikaciją, imtis proaktyvių veiksmų kuriant kokybišką turinį. Taip pat jis pabrėžė aktyvesnio darbo su užsienio šalių žiniasklaida svarbą.

Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės analizė atliekama pagal šalių įvaizdžio valdymo eksperto S. Anholto apibrėžtas 7 sritis: valdymas, eksportas, investicijos ir imigracija, gyventojai, kultūra ir paveldas, turizmas, sportas. Analizė apima 13 šalių (Latvija, Estija, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Danija, Švedija, Norvegija, Italija, Izraelis, Rusija, Lenkija, Baltarusija) interneto naujienų portalus bei socialinę mediją. Stebima apie 9 tūkst. tikslinių raktažodžių.

Užsienio medijų monitoringo valdymo sistemos projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupė, atsakinga už vieningą šalies pristatymą užsienyje, kartu su 23–mis šalies viešojo sektoriaus institucijomis, tyrimų bei konsultacijų bendrove „Kantar“ ir konsultacijų bendrove „Person Premier“. Šis pilotinis projektas bus įgyvendinamas  iki 2020 m. lapkričio pabaigos.