Koordinuotos veiklos mažinant šešėlinę ekonomiką pusmečio rezultatas – beveik 91 mln. eurų

Data

2019 10 10

Įvertinimas
0
naujienos vizualas.jpg

Vyriausybės vykdoma politika ir koordinuota veikla bei sektorinės priemonės dėl šešėlinės ekonomikos mažinimo, į kurias įtrauktos visos pagrindinės priežiūros ir kontrolės institucijos, socialiniai partneriai (profesinių sąjungų, pramonininkų, darbdavių, investuotojų ir kiti atstovai), duoda reikšmingų rezultatų – per pirmąjį šių metų pusmetį iš šešėlio surinkta 90,9 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų.

Vyriausybėje pernai pradėjus veikti naujos sudėties Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijai, šešėlinės ekonomikos mažinimo veiklos koordinavimas buvo pakeistas iš esmės – pasirenkamos ne pavienės priemonės, o sektorinis šešėlinės ekonomikos rizikos vertinimas atskirose ekonominės veiklos srityse ir numatomos kompleksinės priemonės jai šalinti. Nors sulaukiama didelio pasipriešinimo ir nepasitenkinimo dėl jau vykdomų sektorinių šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonių ir dėl planuojamų sprendimų tokiose probleminėse srityse kaip, pavyzdžiui, statybų, žemės ūkio ir maisto produktų prekybos turgavietėse ir prekyvietėse, taip pat prekybos naudotais automobiliais ir jų dalimis, pasirinkta veiklos forma yra veiksminga ir tęstina. Remiantis apibendrintais priežiūros ir kontrolės institucijų veiklos ir finansiniais rezultatais, per 2019 m. I pusmetį atlikus virš 24 tūkst. patikrinimų, nustatyta 9 411 teisės aktų pažeidimų, pradėta daugiau kaip 400 ikiteisminių tyrimų. Buvo sulaikyta 1,8 mln. cigarečių pakelių, iš apyvartos išimta 33 tūkst. litrų alkoholio, 8,6 tūkst. tonų naftos produktų, virš 73 tūkst. kilogramų maisto produktų.

„Sprendimas sujungti priežiūros ir kontrolės institucijų pajėgumus ir išteklius, juos centralizuotai koordinuojant ir orientuojant į problemiškiausius sektorius, kur išlieka didžiausia šešėlinės ekonomikos rizika, pasiteisino. Matome didėjantį šių institucijų veiklos efektyvumą. Lietuvoje šešėlinei ekonomikai išliekant trečdaliu didesnei už ES ir EBPO vidurkį, toliau sieksime užsibrėžtų tikslų, taikysime esamas bei naujas priemones, o tai leis užtikrinti sąžiningą konkurencinę aplinką, daugiau investicijų, didins išteklius struktūrinėms reformoms finansuoti, mažins administracinę naštą ir kels valstybės gerovę“, – sako Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos pirmininkas, Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis.

Pirmojo šių metų pusmečio veiklos, kurią koordinavo Rizikos analizės centras ir jungtiniai operacijų centrai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apskrityse, finansinis rezultatas siekia 106,3 mln. eurų. Jį sudaro užkardytos žalos valstybės biudžetui, nesumokėti mokesčiai, uždraustos ir išimtos iš apyvartos produkcijos, valstybei perduoto turto bei savanoriškai atlygintos žalos ir bešeimininkiu pripažinto turto vertė.

Bendras finansinis rezultatas, neskaičiuojant darbo užmokesčio fondo, per 2019 m. I pusmetį siekia apie 90,9 mln. eurų. Primintina, kad dar 42,36 mln. eurų gauta iš surinktų „pamirštų“ sumokėti mokesčių per vykusią Vyriausybės inicijuotą ir įvykdytą amnestijos akciją „Ta vienintelė“.

Planuojama, kad kovos su šešėliu reformos sektorinės priemonės bei Šešėlinės ekonomikos mažinimo koordinavimo komisijos priimti nauji sprendimai į valstybės biudžetą 2019 m. turėtų atnešti ne mažiau kaip 200 mln. eurų papildomų mokestinių pajamų.

Šešėlinė ekonomika pastaraisiais metais Lietuvoje mažėja, tačiau mažėjimo tempai Vyriausybės netenkina. Skirtingais vertinimais, šešėlis sudaro 15–24 proc. BVP.