Atviras pažangos forumas „Lietuva 2030“ brėžė šalies kryptį

Data

2019 04 26

Įvertinimas
0
Forum.png

Už Vyriausybės įgyvendinamas šešias struktūrines reformas atsakingų ministerijų vadovai viliasi iki kadencijos pabaigos suspėti užbaigti svarbiausius reformų darbus, kurie šalį pastūmėtų gyventi tvariai ir sėkmingai, paverstų ją aukštų technologijų šalimi, kad čia kurtųsi pažangūs verslai, būtų sparčiai diegiamos inovacijos. Tokie siekiai išsakyti balandžio 26 d. (penktadienį) vykusiame Vyriausybės rengiamame Atvirame pažangos forume „Lietuva 2030“.

Diskusijoje kalbėjęs finansų ministras Vilius Šapoka teigė, kad įgyvendinama mokesčių reforma sukūrė bene palankiausiais sąlygas Europos Sąjungoje investuoti į naujas technologijas ir aukštą pridėtinę vertę.

„Įgyvendinant reformą, pagerintos sąlygos kurtis investicijoms, sistema tapo lankstesnė, skaidresnė, bendras apmokestinimo lygis sumažintas ir dar mažės dvejus metus į priekį. Pasiekėme viešųjų finansų perteklių, suvaldėme infliaciją“, – apie atliktus reformos darbus kalbėjo finansų ministras.

Pasak V. Šapokos, tęsiant mokesčių reformą, Lietuva turi tapti aukštųjų technologijų šalimi, tačiau vienas elementas stabdo šalies vystymąsi ir fiksuoja esamą status quo, – tai finansų rinkos struktūra. Kad vystytųsi aukštesnės pridėtinės vertės ir rizikos verslai, būtina pakeisti finansavimo struktūrą ir artimiausiu metu tai bus pristatyta visuomenei.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus nuomone, pertvarkant švietimo sistemą, būtina mažinti skirtumus tarp regionų ir miestų, lyčių, socialinės atskirties vaikų ir duoti pamatuojamą rezultatą.

„Būtinos taiklios investicijos į mokytojų kvalifikaciją, kad nauja ateinanti karta suvoktų, kaip prisitaikyti prie kitos aplinkos ir kaip kurti bei integruotis į darbo rinką skaitmenizacijos, robotizacijos šviesoje. Taip pat svarbus geresnis aukštojo mokslo prieinamumas, nes technologijos – žmogaus augimo rezultatas. Žmogaus intelektualus augimas yra gebėjimas didinti darbo našumą. Turime išnaudoti turimą šalies mokslinį potencialą“, – diskusijoje kalbėjo ministras.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda išsakė viltį, kad Lietuvai einant į 2030 metus, šalies lokomotyvas turėtų būti sumanios visuomenės sumaniai valdoma, inovacijomis grįsta ekonomika.

„Tai leistų kurti tvarią pridėtinę vertę sau ir visuomenei, įveiklinti turimą šalies infrastruktūrą. Turime pamiršti mažos šalies sindromą, turime kalbėti, kad esame šalis, veikianti dideliame Europos regione“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras.

Pasak G. Vildos, per artimiausią dešimtmetį tam, kad turėtume dar daugiau šalies sėkmės istorijų, turime padaryti prieinamą infrastruktūrą, atverti duomenis verslui, kad jis kurtų paslaugas, ir įgalinti piliečius naudotis tomis paslaugomis.

„Šiandien turime tris šalies sėkmės istorijas: tai pramonės skaitmenizavimas, arba Pramonė 4.0, valstybės viešųjų paslaugų pavertimas ekonomikos varikliu ir FinTech. Ir toliau turime judėti greitai, darniai ir tvariai”, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministras.

Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė sakė, kad didžiausias sveikatos reformos pasiekimas bus kokybiškos pirminės sveikatos priežiūros paslaugos, vienodas paslaugų prieinamumas, kad privati medicina nekonkuruotų su valstybiniu sektoriumi.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė viliasi, jog jos kuruojamoje srityje pavyks sutelkti visas galimybes, kad žmones būtų integruoti į darbo rinką ir gautų orų atlygį.

Diskusijos dalyviai taip pat išskyrė šiuos didžiausius iššūkius, laukiančius Lietuvos per artimiausią dešimtmetį: pensijos, teisinga socialinio draudimo sistema, darbo užmokesčio augimas, Lietuva – aukštųjų technologijų šalis, geopolitinė padėtis, blizganti švietimo sistema, Lietuva – dirbti, gyventi ir verslauti patraukliausias regionas, globali rinkodara, senstanti visuomenė, sveikatos apsaugos skaitmeninimas, sveika gyvensena, laimingo gyvenimo metai, charakteris ateičiai.