Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Aptarta institucinės vaikų globos pertvarkos eiga

Data

2020 07 16

Įvertinimas
0
Pertvarka .JPG

Vyriausybės kanceliarijoje įvykusiame pasitarime aptarta institucinės vaikų globos pertvarkos eiga ir rezultatai bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių (TBK) veikla savivaldybėse.

Nuo šių metų  vaikams institucinė globa nebegali būti naujai pradedama teikti vaikų globos namuose, o nuo 2021 m. tokia globa vaikų globos namuose iš viso nebegalės būti teikiama  (išskyrus įstaigas, gavusias Europos Sąjungos (ES) investicijų ar Europos ekonominės erdvės finansinių mechanizmų lėšų, kuriose galės būti teikiama iki 2023 m. pabaigos).  Nors nuo 2017 m. vaikų institucinėje globoje sumažėjo daugiau nei perpus, t. y. 1 293 vaikais, tačiau 2020 m. pirmą pusmetį vaikų, globojamų vaikų globos namuose, dar  buvo 1 205.  Bendruomeniniuose vaikų globos namuose (gyvenamuosiuose namuose ar butuose apgyvendinant ne daugiau kaip 8 vaikus) gyveno 567 vaikai, šeimynose  – 346, šeimose – 4 724, 244 vaikus laikinai prižiūrėjo budintys globotojai.

Konstatuota, kad tokia padėtis daugiausia priklauso nuo savivaldybių požiūrio į likusių be tėvų globos vaikų gerovę. Kai kuriose savivaldybėse šeimos yra aktyviai skatinamos (tiek finansiškai, tiek suteikiant socialinę pagalbą) globoti likusius be tėvų globos vaikus, kai kurios jau šiuo metu nebeturi vaikų globos namų, tačiau net 16 savivaldybių vis dar neturi nė vieno fizinio asmens, pasirengusio ir globojančio tokius vaikus.  

Institucinės globos pertvarka vykdoma pagal Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams 2014–2020 m. veiksmų planą, ji įgyvendinama panaudojant ES investicijas, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšas. Be kita ko, teisės aktuose įteisintos ir išbandomos naujos paslaugos: budinčių globotojų, globos centrų veikla; apgyvendinimo apsaugotame būste paslauga jaunuoliams; darbas su jaunimu gatvėje; laikino „atokvėpio“ paslauga šeimoms; atvejo vadyba; bendruomeniniai vaikų globos namai. Deja, to nepakanka. Pasitarime pabrėžta, kad turi būti skiriama daugiau dėmesio darbui su šeimomis, žmonės raginami tapti nuolatiniais globėjais ir taip kelti šio statuso prestižą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įpareigota pateikti pasiūlymus, kaip sėkmingai baigti šią institucinės vaikų globos pertvarką.

Kalbant apie TBK veiklą savivaldybėse, atkreiptas dėmesys, kad yra neišgrynintos TBK funkcijos ir per platus vykdomų funkcijų spektras – nuo darbo su individualiais vaiko atvejais iki darbo su švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros sistemomis ir sisteminių pokyčių inicijavimu savivaldybėse. Aiškiai nenustatyta TBK vieta, pavaldumas savivaldybės administracijos direktoriui (priklausomumas vienai kuriai pagalbos sričiai ir neturėjimas įgaliojimų priimant reikiamus sprendimus), trūksta metodinės pagalbos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM), bendradarbiaujant  su SADM ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), pasiūlyta teisės aktuose patikslinti TBK funkcijas, stiprinti TBK kompetencijas ir metodinę pagalbą.      

Pasitarime dalyvavo SADM, ŠMSM, SAM, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Biržų, Lazdijų, Kelmės, Kupiškio, Šilutės rajonų ir Kauno miesto savivaldybių atstovai.